„Vilniaus moterų namų“ vadovė, psichologė ir psichoterapeutė Lilija Henrika Vasiliauskė sako, kad dabar šalyje galiojantis apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas „didele dalimi realizuoja kai kurias Stambulo konvencijos nuostatas“, todėl kitas žingsnis yra dokumento ratifikavimas.

„Būtų labai teisinga ir gražu žengti logišką ir teisingą žingsnį ratifikuojant Stambulo konvenciją ir toliau neturint problemų suvokime, kas yra smurtas, kas yra prevencija – kad tai iš lyčių nelygybės kylantis reiškinys, kad tik užtikrinus faktinę moterų lygybę su vyrais mes galime tikėtis jį įveikti, vykdyti efektyvią prevenciją“, – pirmadienį spaudos konferencijoje Seime sakė specialistė.

Specializuotos kompleksinės pagalbos centro psichologė Evelina Dirmotaitė sako, kad prieš Stambulo konvenciją taip pat vykdoma „sisteminga, motyvuota dezinformacijos kampanija“.

Specialistė tvirtina, kad dokumento ratifikavimas būtų naudingas kovoje prieš smurtą.

„Ką mums reikštų priimti Stambulo konvenciją? Tai reikštų, kad mes galėtume turėti sistemingesnį lyčių lygybės politikos įgyvendinimą, atsirastų tinkamas smurto artimoje aplinkoje prevencijos supratimas ir suvokimas, nes tikroji prevencija yra lyčių lygybės užtikrinimas, aukos sustiprinimas – ko dabar labai stipriai trūksta“, – teigė E. Dirmotaitė.

„Stambulo konvencija taip pat įtvirtinta valstybės pareigą teikti specializuotą, kompleksinę pagalbą, didinti jos prieinamumą – ne bendrą socialinę pagalbą, o specializuotą pagalbą, atitinkančią šitos specifinės nukentėjusių asmenų grupės poreikius ir kuri jiems yra draugiška, ir kalba apie apsaugą užtikrinančius orderius“, – kalbėjo ji.

Specialistė pridūrė, kad dabartinis Apsaugos nuo smurto orderis yra „greičiau imitacinė priemonė negu realiai galinti ką nors apsaugoti“.

Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šitą konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi (...), aš labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybe, kuri kurs savo kreivus dviračius.

Valdančiosios Laisvės frakcijos Seime atstovė Morgana Danielė teigė besitikinti, kad „konvencijos klausimas bus išspręstas dar šios kadencijos metu“.

„Nepaisant milžiniškos dezinformacijos kampanijos prieš šitą konvenciją, nepaisant to, kad linkstame būti Rusijos lygio šalimi (...), aš labai tikiuosi, kad nebūsime tokia valstybe, kuri kurs savo kreivus dviračius, tačiau naudosis jau sukurtais įrankiais, jų visuma ir kad Stambulo konvencijos klausimas bus išspręstas dar šitos kadencijos metu“, – sakė M. Danielė.

Seimo pirmininkė liberalė Viktorija Čmilytė-Nielsen anksčiau rudenį yra sakiusi, kad Stambulo konvencijos ratifikavimas turėtų būti svarstomi tik, kai Seimo salėje bus pakankamai ją remiančių balsų.

Seimui ratifikuoti Stambulo konvenciją yra pateikusi buvusi prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau procesas įstrigo politikams nesutariant dėl kai kurių dokumento nuostatų.

Europos Tarybos ekspertai tvirtina, kad Lietuvai būtų vertingi patarimai pažabojant smurtą artimoje aplinkoje. Katalikų Bažnyčia ir dalis politikų teigia, kad dėl konvencijos Lietuvai gali tekti keisti lyties sampratą ir diegti nepriimtinas nuostatas apie homoseksualumą.