Stipriausias pasaulio žmogus Žydrūnas Savickas nuo vaikystės svajojo tapti geriausiu.

Neseniai pasaulio galiūnų čempiono titulą apgynęs Ž.Savickas pastaruoju metu turi lengvesnį užsiėmimą. Šiuo metu jis pristatinėja biografinę knygą "Žydrūnas Savickas – žmogus iš geležies", kurią parašė žurnalistas Andrius Guginis.

Ž.Savickas šią savaitę atsakė į portalo kaunodiena.lt lankytojų klausimus.

– Kodėl pasidavėte naujam žvaigždžių virusui išleisti apie save knygą?

– Nesu žvaigždė, o stipriausias pasaulyje žmogus, todėl ši knyga skiriasi nuo žvaigždžių biografijų, ši knyga yra istorija, kaip tapti geriausiu pasaulyje bet kurioje srityje.

– Ar tikite Dievą ar kitas aukštesnes jėgas? Ar jums įdomi filosofija? Kokias knygas skaitote?

– Aišku, kad tikiu aukštesnes jėgas ar Dievą, kad ir kaip mes tai vadintume, nes jie ne kartą man yra padėję.

Paprastai skaitau istorinius romanus, biografijas ir bestselerius. Spektras labai įvairus. Filosofija buvo viena mano mėgstamiausių paskaitų. Jeigu nebūčiau galiūnas, būčiau filosofas.

– Apie ką galvojate, kai varžybose tempiate ką nors sunkaus?

– Dažniausiai galvoju, kaip greičiau pasiekti finišą ir būti greičiausiam.

– Kada planuojate baigti karjerą?

– Planuoti karjeros pabaigą nėra įdomiausias dalykas, todėl jos ir neplanuoju. Sportuosiu tol, kol man tai teiks džiaugsmo, kol mano rezultatai gerės. Vos tik rezultatai nustos gerėti, baigsiu sportinę karjerą.

Norėtųsi kai kuriuos rezultatus pagerinti tiek, kad jie išsilaikytų dar kurį laiką ir man baigus sportinę karjerą.

– Kaip atsirado toks noras užsiimti šiuo sportu ir siekti aukštumų? Ar nuo vaikystės tam ruošėtės?

– Manau, kad kiekvienas žmogus pasaulyje turi savo misiją. Mano misija – garsinti Lietuvą ir įrodyti pasauliui, kad lietuviai gali būti stipriausi. Pradėjau sportuoti nuo 13 metų, apie tai mąsčiau. Ir visada norėjau būti geriausias. Beje, visose sporto šakose – krepšinyje, futbole, lengvojoje atletikoje... Kol nesportavau, norėjau geriausiai mokytis, mano apdovanojimai buvo ne medaliai, o nuotrauka pirmūnų garbės stende (3 klasėje).

– Smalsu sužinoti, ką jūs valgote, kai ruošiatės varžyboms, ar laikotės specialios dietos?

– Ypač griežtos dietos nėra, valgau dažnai – penkis kartus per dieną. Didžiąją raciono dalį sudaro mėsos, žuvies patiekalai, pieno produktai, bulvės, daržovės. Vartoju daug baltyminių kokteilių.

– Kodėl galiūnų federacija nepasirašo sutarties su pasauline antidopingo agentūra WADA? Juk taip kyla pagrįstų įtarimų, kad jūsų sportas nėra švarus.

– Nė viena profesionali sporto organizacija nėra pasirašiusi sutarties su WADA, ar tai būtų galiūnų sportas, ar NBA, ar profesionalus boksas. Tačiau tai nereiškia, kad profesionalų organizacijos toleruoja dopingo vartojimą. Paprasčiausiai skiriasi WADA ir profesionalių sporto organizacijų draudžiamų preparatų sąrašai. Profesionaliame sporte nedraudžiami preparatai, kurie nekenkia sveikatai, o WADA draudžia netgi tuos preparatus, kurie padeda išvengti sportininkams traumų.

– Ar jums kartais nekyla įtarimų, kad varžovai galbūt vartoja dopingą?

– Man ne tik kyla įtarimų, bet yra buvęs ne vienas atvejis, kai mano varžovai buvo diskvalifikuoti už tai, kad vartojo dopingą, ir aš pakilau į aukštesnę vietą. Labiausiai gaila 2000 m. Pasaulio jėgos trikovės čempionate iškovoto aukso medalio, kurio iki šiol Rusijos sportininkas man negrąžina.

– Ar tiesa, kad galiūnų sporto šaka yra vienintelė, kurioje leidžiami steroidai ir kiti preparatai? Jei taip, galbūt dėl šios priežasties ši rungtis nėra įtraukta į olimpinių rungčių sąrašą?

– Manau, kad pasaulyje nėra nė vienos sporto šakos, kuri leistų vartoti anabolinius steroidus. Kad rungtis būtų įtraukta į olimpines žaidynes, turi kreiptis Tarptautinė galiūnų federacija. Tačiau ji to nenori, nes norint patekti į olimpinių žaidynių programą reikia sumokėti daug pinigų žmonėms, kurie balsuoja, ką įtraukti į žaidynes. Geriau tuos pinigus skirti sportui vystyti.

– Koks velnias nešė į tą galerą? Kalbu apie politiką.

– Velnias nenešė, nes su juo nebendrauju ir nepaneštų. Paprasčiausiai nesu tas žmogus, kuris gali ramiai sėdėti ir žiūrėti, kaip valstybė tampa kelių žmonių UAB.

– Kokia jūsų nuomonė apie tuos lietuvius, kurie išvykę iš Lietuvos pasakoja, kad gyventi mūsų šalyje buvo pragaras?

– Džiaugiuosi, kad jie išvyko iš pragaro. Man Lietuva yra beveik rojus. Negalima blogai kalbėti, mąstyti apie savo šalį, nes tai yra žmogaus gimtinė. Nekęsdamas savo gimtinės žmogus niekada nebus laimingas. Norint susikurti sėkmingą gyvenimą, reikia ją mylėti, kad ir kokia ji būtų.

– Kaip jūs reaguojate į portaluose pasirodžiusias žmonos Jurgitos pikantiškas nuotraukas iš spaudos konferencijos?

– Manau, kad šiuolaikinė žiniasklaida žemiau nusiristi nebegali. Jeigu fotografai fotografuoja žmones po stalu... Manau, kad tas fotografas turi rimtų problemų. Jeigu Lietuva nebūtų krikščioniška valstybė, tai jis jau nebefotografuotų.