Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) paskelbė savo išvadas dėl vadinamosios pedofilijos bylos tyrimo. Dokumente konstatuojama, kad teisėsauga turėjo visas galimybes užkirsti kelią spalio 5-osios žudynėms, tačiau tik pirmyn atgal siuntinėjo popierius.
Prašymą tąsė iki mirties
TTK Seimui teikiamame nutarimo projekte pabrėžiama, kad teisėsauga galėjo apsaugoti bent vieną spalio 5-osios žudynių auką. Tai buvo Drąsiaus Kedžio talkinimu pedofilams apkaltinta Violeta Naruševičienė. Ji ir jos sesuo Laima Stankūnaitė, su D.Kedžiu nepasidalijusi dukros, apsaugos prašė dar rugsėjo pradžioje.
"Iš Generalinės prokuratūros pateiktų atsakymų matyti, kad 2009 m. rugsėjo 7 d. Generalinė prokuratūra gavo V.N. prašymą apginti ją ir jos vaiką nuo galimų smurtinių D.Kedžio veiksmų. Tuo pat metu buvo gautas ir analogiškas L.S. prašymas, tokį patį prašymą ji pateikė ir Vilniaus apygardos prokuratūrai", – konstatuoja TTK.
Seimo komitetas teigia, kad užuot ėmęsi skubiai spręsti šį klausimą, prokurorai ištisas savaites svarstė, ar patenkinti V.Naruševičienės prašymą. Popieriai iš vieno kabineto į kitą buvo siuntinėjami iki pat moters žūties.
"Atkreiptinas dėmesys, kad visą savaitę – nuo rugsėjo 7 d. iki rugsėjo 14 d. – prašymai buvo nagrinėjami Generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriuje. 2009 m. rugsėjo 15 d. šie prašymai buvo perduoti Vilniaus apygardos prokuratūrai. Vilniaus apygardos prokuratūra 2009 m. rugsėjo 24 d., tai yra praėjus devynioms dienoms nuo prašymų jai perdavimo ir daugiau kaip dviem savaitėms nuo pareiškėjų kreipimosi apsaugos dėl gresiančio susidorojimo dienos, prašymus persiuntė Kauno apygardos prokuratūrai. Kauno apygardos prokuratūra V.N. prašymą dėl galimo susidorojimo 2009 m. rugsėjo 29 d. perdavė Kauno apskrities VPK. V.N. aplinkybėms patikslinti į policiją buvo iškviesta 2009 m. spalio 5 d., tačiau tą pačią dieną ji buvo nušauta", – tokią šokiruojamą chronologiją pateikia TTK.
"Taigi akivaizdu, kad beveik mėnesį nieko daugiau, išskyrus prašymo siuntinėjimą iš vienos institucijos į kitą, nebuvo padaryta siekiant apsaugoti pareiškėjas nuo galimo susidorojimo. Komiteto nuomone, reaguoti į galimas grėsmes tiek pareiškėjų, tiek teisėjo J.F. (Jono Furmanavičiaus – red. past.) sveikatai ir gyvybei buvo pakankamas pagrindas, tačiau jokių veiksmingų priemonių apsaugoti žmones nuo susidorojimo nebuvo imtasi. Dėl teisėsaugos pareigūnų neveikimo nebuvo užkirstas kelias dviejų žmonių gyvybei atimti, nors tokia galimybė akivaizdžiai buvo", – pabrėžia Seimo komitetas.
Kam reikėjo ekspertizės?
Seimui teikiamame nutarimo projekte konstatuojama, jog generalinis prokuroras Algimantas Valantinas ne itin pagrįstai skundėsi, neva pedofilijos bylą tirti trukdė pats D.Kedys.
"Generalinės prokuratūros ir generalinio prokuroro atsakymuose į klausimus ne kartą pažymėta, kad D.Kedys itin priešinosi jo dukros tyrimui Vaiko raidos centre Vilniuje. Esą be to nebuvo galima tinkamai tęsti ikiteisminio tyrimo, nes šios mergaitės psichiatrinis-psichologinis tyrimas, kurį atliko ekspertai, trukęs tik kelias valandas. Tokie teiginiai neįtikinami", – rašoma nutarimo projekte.
Komitetas taip pat pabrėžia, kad teisėsauga be reikalo dvejojo mergaitei atliktos ekspertizės išvadomis. "2009 m. balandžio 23 d.–gegužės 25 d. ekspertizės akto išvados formuluojamos aiškiai, vienareikšmiškai. Rimtų argumentų, dėl kurių ikiteisminio tyrimo pareigūnams kilo abejonių minėtos ekspertizės išvadomis, Komitetui nebuvo pateikta", – teigia TTK.
Daugiausia komiteto kritikos sulaukė Kauno prokurorai. Dokumente sakoma, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūroje tyrimas buvo vilkinamas, o Kauno apygardos prokurorai netinkamai kontroliavo tyrimo eigą.
Be to, Seimo komitetas teigia, kad Vilniaus prokurorai dar vasarą galėjo perimti bylos tyrimą, tačiau to nepadarė.
Daug kas įslaptinta
Beje, dokumente mirgėte mirga žymos "Neskelbtini duomenys". Šiais dviem žodžiais pakeisti vardai ir pavardės bei ištisos teksto pastraipos.
Pavyzdžiui, TTK žino, kas ir kada buvo apklausiami pedofilijos byloje, tačiau to nutarimo projekte nepateikia: "Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad 2009 m. rugpjūčio 5 d. D.Kedžiui oficialiai pranešus Generalinei prokuratūrai apie savo įtarimus, susijusius su Kauno apygardos teismo teisėju J.F, jokių veiksmų dėl to nei Generalinėje prokuratūroje, nei Kauno apygardos prokuratūroje nebuvo imtasi. Tik ikiteisminį tyrimą perdavus Vilniaus apygardos prokuratūrai 2009 m. rugsėjo 4 d., tai yra praėjus visam mėnesiui, dėl to apklaustas (neskelbtini duomenys), o (neskelbtini duomenys) apklaustas rugsėjo 14 d.", – rašoma dokumente.
Naujausi komentarai