Prarastos žuvys

Į "Kauno dienos" redakciją kreipėsi susirūpinę žmonės ir nurodė, kad Žuvininkystės tarnyboje vyksta galimai neskaidrios veiklos. Aktyvistų dėmesį patraukė tai, kad Pietų regiono skyriuje vienu metu krito itin daug šamų.

"Pernai Žuvininkystės tarnyboje, Simno skyriuje iškrito 300 tūkst. vienetų paaugintų šamų. Praktiškai visi, kuriuos turėjo Simnas, taigi įžuvinimas, matomai, buvo vykdomas tik popieriuose, o visa įžuvinimo medžiaga kažkur dingo. Niekada iki tol Žuvininkystės tarnyboje tokių kritimų nėra buvę", – nurodė į redakciją parašiusi Regina.

Ji tikino, kad tarnyba šį faktą bandė nuslėpti. Pasak pašnekovės, kritusios žuvys net nebuvo utilizuotos taip, kaip numato įstatymai, todėl ji neatmetė galimybės, kad kažkas specialiai nenorėjo, jog ši informacija išlįstų į dienos šviesą.

Skyriuje nesilaikoma žuvų ir vėžių inkubavimo, auginimo uždarose sistemose bei apskaitos taisyklių.

"Kritusias žuvis užkasė darbuotojai, o ne pridavė Rietavui, kaip turėjo. Visa tai neįforminta dokumentu, todėl gali būti, kad žuvų kritimai tarnyboje yra daug didesni, nei nurodoma. O gal taip daroma specialiai, juk jau esame girdėję istorijas apie tarnyboje suklastotus žuvų apskaitos dokumentus", – teigė "Kauno dienai" parašiusi moteris.

Ji nurodė, kad specialiai tarnybos sudaryta komisija turėjo ištirti, kodėl Simno skyriuje vienu metu krito tiek daug žuvų. Komisijos rašte, adresuotame Žuvininkystės tarnybos vadovui Tomui Kazlauskui, nurodoma, kad skyriaus darbuotojai pasakojo, jog šamai buvo auginami įprastomis sąlygomis, tačiau vieną dieną žuvys pradėjo masiškai gaišti. Rašte taip pat dėstoma, kad darbuotojai kritusias žuvis išrinko iš baseino į kibirą ir jų neskaičiuodami tiesiog užkasė.

Skyriaus darbuotojai komisijai pasakojo, kad apie kritimus buvo informavę skyriaus vedėją, bet jis nedavė jokių nurodymų. Tik dar po dienos esą buvo nurodyta paruošti baseinus inkubaciniam periodui ir perkelti šamų jauniklius, tačiau, praretinus žuvis baseinuose, tai nedavė jokios naudos, nes kitą dieną krito didžioji dalis jauniklių.

"Prasidėjęs šamų jauniklių kritimas galimai susijęs su per dideliu žuvų tankiu baseinuose, todėl nuspręsta juos praretinti karpių atlaisvintuose baseinuose. Sumažinus žuvų tankį, kritimai nesiliovė, nes, pasak darbuotojo, tai buvo padaryta pavėluotai. Vienas darbuotojas siūlė, kad skyriaus vedėjui vykstant į komandiruotę Ignalinoje būtų šamų jauniklių mėginiai nuvežti į Vilnių ištirti, tačiau vedėjas pasakė, jog jam ne pakeliui. Darbuotojai iš skyriaus vedėjo negavo nurodymų į Vilnių vežti šamų jauniklių mėginių. Darbuotojas pats dezinfekuoti šamų druskos tirpalu be tyrimų ir specialistų rekomendacijų nesiryžo, nes šamai yra jautrūs druskai", – dėstoma komisijos surašytame rašte.

Tik dar po kelių dienų buvo padaryti tyrimai ir nurodyta, kad šamus reikia maudyti 2 proc. valgomosios druskos voniose. Tik tuomet kritimai liovėsi.

Rašte pateikiamas ir Simno skyriaus vedėjo Artūro Vaickaus komentaras. Komisijai jis dėstė, kad esą nenurodė vežti jauniklių tyrimams, nes patikėjo darbuotojų paaiškinimu, jog žuvys krenta dėl tankio, o apie maudymą druskos tirpale buvo pamiršęs.

Aktyvistai tikina, kad Žuvininkystės tarnybos vadovai laiku nesiėmė veiksmų ir kritimai tęsėsi apie savaitę. Jei būtų iš karto daromi tinkami veiksmai, tikėtina, kad daugumą šamų jauniklių būtų pavykę išsaugoti. Be to, į redakciją parašiusi moteris nurodė, kad atsiųstame rašte dėstoma, jog komisija negalėjo susipažinti su reikiamais dokumentais, jie pildyti neteisingai, mat juose nebuvo aišku, kuris specialistas padarė įrašą, trūko ir informacijos apie šamų auginimo procesus, todėl, nesant tokios informacijos, dokumentų negalima laikyti patikimais.

"Komisija, įvertinusi nustatytas aplinkybes, mano, kad skyriuje nesilaikoma žuvų ir vėžių inkubavimo, auginimo uždarose sistemose bei apskaitos taisyklių. Prasidėjus kritimui, nebuvo imtasi visų galimų priemonių tai sustabdyti, buvo delsiama organizuoti parazitologinius tyrimus, nebuvo inicijuotos konsultacijos su patyrusiais specialistais", – konstatavo komisija.

Tačiau, pasak į redakciją parašiusios skaitytojos Reginos, vadovybė tiek rekomendacijas, kaip būtų galima išvengti galimų žuvų kritimų ateityje, tiek išvadas ignoravo, ir niekas Simno skyriuje nepasikeitė.

"Aišku, tarnyba formaliai ir šiuo atveju nusiuntė komisiją. Kaltų nebuvo rasta ir viskas gražiai nutylėta, užglaistyta. Ar tikrai Lietuvai reikia tokių veltėdžių ir piktnaudžiautojų tarnybos? Susidaro vaizdas, kad viskas toje tarnyboje netikra ir padirbta, suklastoti įžuvinimai, kontrolės veikla – tik imitacija ir plaunami valstybės, mūsų mokesčių mokėtojų, pinigai", – pridūrė Regina.

STT vizitas

"Kauno dienos" šaltiniai nurodė, kad Žuvininkystės tarnybos veikla buvo susidomėjusi ir Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT). Pasak į redakciją parašiusių asmenų, tarnybos buhalterė esą net buvo pripažinusi, kad klastojo dokumentus.

Dienraštis STT specialistų užklausė, kokiu pagrindu tarnyboje buvo atlikti patikrinimai, ar tikrai buvo klastojama buhalterija, rasta pažeidimų. STT patvirtino faktą, kad specialistai buvo apsilankę Žuvininkystės tarnyboje, tačiau kol kas tyrimas nėra pradėtas.

"Nuspręsta kreiptis į Žuvininkystės tarnybą ir Žemės ūkio ministeriją (ŽŪM) dėl biologinio turto inventorizavimo mechanizmo galimai netinkamo teisinio reguliavimo, siūlant jį tobulinti", – nurodoma "Kauno dienai" atsiųstame STT atstovų komentare.

Dirba ir brakonieriauja?

Nors tyrimas dėl galimai neskaidrios veiklos nėra pradėtas, visuomenininkus audrina ir kitos problemos. Žmonės nurodė, kad tarnybos specialistai jau ne pirmą kartą įkliūva brakonieriaujant.

"Kauno diena" anksčiau rašė, kad aplinkosaugininkai kovo 19 d. Kauno mariose sulaikė Žuvininkystės tarnybos žuvivaisos vyr. specialistus B.D. ir G.M su nedeklaruotomis žuvimis po specialiosios žvejybos komandiruotės. Vienam jų paskirta daugiau nei 1,8 tūkst. eurų bauda dėl padarytos žalos gamtai už neteisėtai sugautas 128 kg kuojų, 29 kg karosų, 2 vnt. karšių, 2 vnt. karpių, 7 kg ešerių ir 1 sterko.

"Žuvininkystės tarnybos darbuotojas G.M. ir toliau dirba tose pačiose pareigybėse, gaudo reproduktorius, įžuvina. Žuvininkystės tarnybos viena pagrindinių funkcijų – žvejybos kontrolė. Todėl labai keista, kodėl tokioje institucijoje toleruojamas darbuotojų brakonieriavimas. Peršasi mintis, kad tai tikrai ne pirmas kartas, tik šį kartą nutekėjo informacija", – stebėjosi į redakciją parašiusi Regina.

Visuomenininkai nurodo, kad Žuvininkystės tarnyba galimai klastoja dokumentus dėl įžuvinimo.

Tarnybinis patikrinimas

Žuvininkystės tarnyba pavaldi ŽŪM. Jos atstovai dienraščiui nurodė, kad imsis papildomos kontrolės, bus organizuojamas ir tarnybos vadovo patikrinimas.

Atsiųstame komentare ŽŪM nurodė, kad, jos žiniomis, galimai brakonieriavęs tarnybos darbuotojas yra nušalintas nuo pareigų ir dabar veiklos nevykdo.

"Žuvininkystės tarnyboje buvo atliktas vidinis tarnybinis tyrimas dėl galimai padaryto darbo pareigų pažeidimo. Darbuotojui, kuris užpildė specialiosios žvejybos žurnalą, skirta tarnybinė nuobauda – įspėjimas. Per dvylikos mėnesių laikotarpį darbuotojui pakartotinai pažeidus specialiosios žvejybos leidime išvardytas žvejybos sąlygas, darbo sutartis bus nutraukta be įspėjimo ir išeitinės išmokos. Kiti specialiojoje žvejyboje dalyvavę darbuotojai buvo informuoti, kad, pasikartojus panašiai situacijai, jiems bus skiriami įspėjimai, kurie turės didelę reikšmę sprendžiant drausminės atsakomybės klausimus ateityje. Ministerija susiklosčiusią situaciją vertina neigiamai. Padaryta žala įstaigos reputacijai yra akivaizdi", – dėl ne pirmą kartą į viešumą išlendančių tarnybos specialistų brakonieriavimo atvejų komentavo ŽŪM atstovai.

Jie nurodė apie STT vizitą buvę informuoti, tačiau, kadangi ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas, ministerijai buvo pateiktas tarnybos atsakymas, kad atliktas vidinis tyrimas, o darbuotojai įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą. Vis dėlto ne apie viską, kas vyksta tarnyboje, ministerija žino. ŽŪM nurodė, kad apie Simne kritusias žuvis iš Žuvininkystės tarnybos informacijos nebuvo gavusi.

"Kauno diena" pasiteiravo ministerijos pozicijos ir apie tai, kodėl tarnyboje toliau dirba asmenys, kurie buvo nuteisti dėl to, kad Žuvininkystės tarnyboje švaistė pinigus, taip pat, ar ministerija ėmėsi kokių nors veiksmų, siekiant išsiaiškinti, kas iš tiesų vyksta tarnyboje, ar nėra įdarbinami netinkami specialistai, ar viskas vyksta skaidriai.

"Žemės ūkio ministras 2020 m. birželio 29 d. įsakymu sudarė komisiją Žuvininkystės tarnybos direktoriaus T.Kazlausko galimam tarnybiniam nusižengimui ištirti", – apie tai, kokių veiksmų bus imtasi, "Kauno dieną" informavo ŽŪM atstovai.

Tarnybos pozicija

Žuvininkystės tarnybos atstovai laikėsi pozicijos, kad prieš tarnybą vyksta šmeižto kompanija ir dažnai viešumoje pasirodanti informacija neatitinka realybės. Tai esą gali būti susiję su prieš kelis metus įvykdyta reorganizacija.

"2018 m. pabaigoje, ŽŪM iniciatyva, įvyko Žuvininkystės tarnybos reorganizacija. Būstinė perkelta iš Vilniaus į Klaipėdą. Sumažinta apie 70 etatų. Dėl to iki šiol jaučiamas buvusiųjų ir darbuotojų, ir dar dirbančių didesniu krūviu žmonių nepasitenkinimas. Galimai ir dėl šių priežasčių išoriniai kanalai nuolat gauna anoniminius skundus dėl galimai neteisėtos Žuvininkystės tarnybos veiklos. Šiuo pagrindu įstaigoje yra atliktas ne vienas tarnybinis patikrinimas ir tyrimas", – komentavo tarnybos atstovai.

Suklastoti įžuvinimai, kontrolės veikla – tik imitacija ir plaunami valstybės, mūsų mokesčių mokėtojų, pinigai.

Jie nurodė, kad informacija dėl darbuotojų brakonieriavimo buvo pasitvirtinusi tik kartą ir šiuo metu tas specialistas yra nušalintas nuo pareigų. Kitas atvejais esą pažeidimų nenustatyta.

Komentare taip pat nurodoma, kad STT buvo gavusi anoniminį pranešimą apie galimai suklastotus Žuvininkystės tarnybos žuvų apskaitos dokumentus. Gegužės 29 d. STT pareigūnai lankėsi Žuvininkystės tarnyboje, Klaipėdoje. Vizitas apsiribojo pokalbiu su įstaigos direktoriumi. Jokie dokumentai iš įstaigos nebuvo paimti.

Žuvininkystės tarnybos specialistai pateikė paaiškinimą ir dėl Simno skyriuje pernai kritusių šamų jauniklių. Pasak tarnybos atstovų, žuvis užpuolė parazitai, tačiau metų įžuvinimo planą vis tiek pavyko įgyvendinti.

Tarnybos atstovai aiškino, kad 2019 m. birželio mėnesį Žuvininkystės tarnyboje buvo vykdytas vidinis tyrimas dėl 299 tūkst. vienetų šamų lervučių kritimo aplinkybių išaiškinimo. Komisija surinko informaciją ir ištyrė įvykį. Buvo nustatyta, kad paauginti žuvų jaunikliai krito dėl vidutinės–stiprios ektoparazitų invazijos. Gavus tyrimų išvadas esą buvo parengti pasiūlymai dėl tolesnių veiksmų ir priemonių, todėl šamų jauniklių kritimas liovėsi.

"Vykdant "Žuvų ir vėžių įveisimo į valstybinius vandens telkinius 2019 metų planą" suplanuoti 55 tūkst. vnt. paaugintų šamų jauniklių buvo sėkmingai išleisti į Lietuvos vandens telkinius. Kritusios žuvys, tiksliau – žuvų lervutės, nebuvo priduotos į bendrovę "Rietavo veterinarinė sanitarija" utilizavimui dėl jų mažos apimties (bendras svoris iki 1 kg). Žuvų kritimo faktas yra užfiksuotas įstaigos vidaus dokumentuose. Pažymime, kad žuvų įveisimo planas yra įvykdytas, o ankstyvųjų stadijų lervučių (~ 1 ml) mirtingumas gali būti aukštas, ir ne visos lervutės pasiekia suaugėlio stadijas", – paaiškinimą dėl situacijos Simne pateikė Žuvininkystės tarnybos atstovai.