Anot jos, taip Minskas spaudžia Lietuvą užmegzti politinį dialogą ir įgyvendinti tikslą ištrūkti iš tarptautinės izoliacijos.
„Žvalgybos vertinimu, režimas turi priemonių užkardyti kontrabandinių cigarečių gabenimą meteorologiniais balionais, tačiau tikslingai išnaudoja šio kriminalinio verslo sukurtas problemas, siekdamas priversti Lietuvą pradėti politinį dialogą ir mažinti Baltarusijai taikomus ribojimus“, – teigiama Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.
„Kaip ir 2021 metais, kai režimas tyčia pradėjo nelegalios migracijos krizę, taip ir balionų krizės atveju režimas teigia, kad šių problemų nepavyksta išspręsti, nes šaliai taikomos tarptautinės sankcijos ar Baltarusijos atžvilgiu priešiškai nusiteikę kaimynai nenori bendradarbiauti“, – rašoma leidinyje.
BNS rašė, kad dėl kontrabandinių balionų įskridimų į Lietuvą pernai keliolika kartų buvo laikinai uždarytas Vilniaus oro uostas.
Lietuva į tai atsakė kelių savaičių trukmės sienos uždarymu, bet dėl to Baltarusijos pusėje įstrigo Lietuvos įmonių vilkikai.
Baltarusija ragina surengti dvišales derybas užsienio reikalų viceministrų lygiu, kad šios problemos būtų išspręstos, tačiau Lietuva kol kas su tuo nesutiko.
Žvalgyba teigia, kad labai tikėtina, jog nepaisant Baltarusijos intereso atkurti santykius su Vakarų valstybėmis, režimo politika Lietuvos atžvilgiu artimoje perspektyvoje bus agresyvi.
„Labai tikėtina, kad Baltarusija tvirtins Lietuvai, jog nori atkurti santykius ir bendradarbiavimą, tačiau nebus linkusi daryti realių žingsnių, mažinančių įtampą santykiuose, neigs įsitraukimą į prieš Lietuvą nukreiptus priešiškus veiksmus ir skleis propagandą esą Lietuva yra agresyviai nusiteikusi Baltarusijos atžvilgiu“, – rašoma grėsmių vertinime.
Siekia postūmio ekonomikai, valdžios legitimumo
Pasak žvalgybos, labai tikėtina, kad po daugiau nei penkerius metus trukusios tarptautinės Baltarusijos režimo izoliacijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka vertina, jog besikeičiančios geopolitinės aplinkybės atveria galimybių langą sugrąžinti Minsko santykius į iki 2020 metų buvusį lygį.
Anot jos, esą geranoriškai paleisdamas politinius kalinius Baltarusijos režimas, visų pirma, tikėjosi palankaus atsako iš Vakarų valstybių ir pasiūlymų dėl galimų derybų ar sankcijų atlaisvinimo.
VSD ir AOTD nurodo, kad Baltarusijos režimo pastangos normalizuoti santykius su Vakarais yra paskatintos politinių ir ekonominių interesų, taip pat A. Lukašenkai svarbu įrodyti savo valdžios teisėtumą.
Nors režimas neigia Vakarų sankcijų poveikį Baltarusijos ekonomikai, tikėtina, kad sankcijų pagrindiniams ekonomikos sektoriams švelninimas turėtų reikšmingos įtakos šalies ekonomikos tvarumui ir augimui, rašoma grėsmių vertinime.
Jame teigiama, kad šiuo metu Baltarusijos ekonominį stabilumą užtikrina tik tęstinė Rusijos finansinė parama, ji yra Baltarusijos priklausomybės nuo Rusijos pamatas.
„Labai tikėtina, kad jei Baltarusijai pavyks atkurti ekonominius ryšius su Vakarais, tai iš dalies sumažins Baltarusijos patiriamą ekonominį spaudimą, tačiau netaps alternatyva augančiai Baltarusijos ekonominei priklausomybei nuo Rusijos“, – rašoma leidinyje.
Naudojasi ekstremistų sąrašais lietuviams persekioti
Žvalgyba taip pat perspėjo, kad Baltarusijos režimas naudojasi savo sudaromais ekstremistų sąrašais persekioti į šalį vykstančius lietuvius.
Į šiuos sąrašus režimas įtraukia bet kokią opozicinę veiklą vykdančius ar A. Lukašenką kritikuojančius asmenis. Anot žvalgybos, taip siekiama ne tik kovoti su oponentais, bet ir bauginti bei kontroliuoti visuomenę.
Kas mėnesį Baltarusijos ekstremistų sąrašus papildo šimtai asmenų, organizacijų ir kitų subjektų.
Lietuvos piliečiai tikrinami Baltarusijos pasienyje, vykdomos jų apklausos, apžiūrimi mobilieji įrenginiai. Nustačius tikrus ar tariamus ryšius su Baltarusijos opozicija, KGB ir kitos režimo tarnybos Lietuvos piliečius sulaiko.
„Žvalgybos vertinimu, tikėtina, kad artimiausioje perspektyvoje Baltarusijoje į ekstremistų sąrašus bus įtraukta daugiau Lietuvos piliečių, turinčių sąsajų su Baltarusijos demokratine opozicija ar kritikuojančių Baltarusijos režimą, jiems kils sulaikymo Baltarusijoje grėsmė“, – rašoma grėsmių vertinime.
Grėsmių vertinime aprašoma 2024 metų istorija, kai Baltarusijoje buvo sulaikytas ir įkalintas Lietuvos pilietis, kurio administruojami ir Minsko režimą kritikuojantys socialinių tinklų kanalai buvo įtraukti į ekstremistų sąrašus.
„Kalinimo metu Lietuvos pilietis patyrė nuolatinį KGB psichologinį smurtą, jis buvo tirtas poligrafu ir daugybę kartų apklaustas. Kalinimo metu jam grasinta, kad nesutikus vykdyti KGB nurodymų jo sutuoktinė bus sulaikyta ir apkaltinta bendrininkavimu su Lietuvos žvalgyba, o jų vaikus KGB perduos į globos namus“, – teigia Lietuvos žvalgyba.
KGB privertė Lietuvos pilietį dalyvauti propagandiniuose interviu ir Lietuvą diskredituojančiuose vaizdo įrašuose. Asmuo taip pat buvo priverstas skambinti į Lietuvos institucijas, provokuojant jų atstovus pasisakyti apie dvišalius Vilniaus ir Minsko santykius.
VSD ir AOTD taip pat perspėjo, kad Baltarusijos žvalgybos tarnybos nuolat renka informaciją apie Lietuvoje reziduojančių baltarusių diasporą, Baltarusijos demokratinę opoziciją ir jos veiklą, o informacijai rinkti siekia panaudoti per pokalbių programėles užverbuotus diasporos atstovus.
Lietuvos žvalgybos institucijos grėsmių vertinimus pristato kasmet.
(be temos)