Tai rašoma antradienį paskelbtoje tradicinėje Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos ataskaitoje.

„Rusija stebėjo Lietuvoje 2019 metais vykusius rinkimus ir su jais susijusius politinius procesus, tačiau plataus masto bandymų paveikti rinkimų rezultatus nebuvo, nenustatyta ir sistemingų bandymų manipuliuoti visuomenės nuomone“, – teigiama dokumente.

Tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse.

Anot ataskaitos, rinkimų laikotarpiu Rusijos propagandistai labiau orientavosi ne į agitavimą už Kremliui palankius kandidatus, o į šmeižto kampanijas prieš Rusijos valdžios veiksmus aktyviausiai kritikuojančius Lietuvos politikus.

Žvalgybos teigimu, „tam tikra išimtis yra tik savivaldybių tarybų rinkimai, per juos Rusija siekė, kad jai lojalūs politikai išlaikytų savo pozicijas savivaldybėse“.

VSD direktorius Darius Jauniškis antradienį per spaudos konferenciją neatmetė, kad gali būti bandoma kištis į rudenį vyksiančius Seimo rinkimus.

„Negalime atmesti, kad negali būti bandymų kištis į Seimo rinkimus“, – teigė jis.

Kita vertus, D. Jauniškis pripažino, kad kol kas tokių apraiškų žvalgyba nemato.

Pernai Lietuvoje vyko prezidento, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų rinkimai.

Lietuvos žvalgybos teigimu, sąlygos daryti įtaką strateginiams politiniams sprendimams yra ribotos, tačiau Rusija neatsisako siekių kištis į Lietuvos vidinius politinius procesus.

Anot ataskaitos, Rusija siekia plėsti savo įtaką Vakaruose pasinaudodama parlamentinės diplomatijos instrumentais, o svarbiausi Maskvos tikslai – įteisinti agresijos prieš Ukrainą rezultatus ir skatinti Vakarų šalių nesutarimus dėl sankcijų Rusijai politikos.

Nemokamos vizos į Rusiją didina riziką saugumui

Žvalgybos tarnybos antradienį perspėjo, kad nemokamų elektroninių vizų į Rusiją sistema didina rizikas Lietuvos saugumui, nes sudaro palankias sąlygas Maskvai verbuoti šnipus.

Pernai Rusija sudarė sąlygas Lietuvos ir kitų 52 valstybių piliečiams atvykti į Karaliaučiaus sritį ir Sankt Peterburgą bei Leningrado sritį, gavus nemokamas elektronines vizas.

Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir karinė žvalgyba kasmetinėje ataskaitoje nurodė, kad šis sprendimas ne tik suteikia papildomų galimybių Lietuvos gyventojams keliauti po Rusiją, bet ir kelia riziką nacionaliniam saugumui.

VSD direktorius Darius Jauniškis antradienį per spaudos konferenciją Seime pristatydamas šį dokumentą tvirtino, kad Lietuvos žvalgyba jau fiksavo bandymus verbuoti Lietuvos piliečius pasinaudojus minėta galimybe.

„Taip, mes fiksuojame bandymus, ir tai yra nevienetiniai atvejai. Dėl to ir sakome, kad tai yra didelė rizika, tokia pasala įdėta pačios Rusijos, su labai aiškiais ketinimais“, – teigė jis.

VSD vadovas atsisakė nurodyti, kiek tokių bandymų fiksuota, tik sakė, jog tai nėra „tragiški skaičiai“.

Dėmesys Lietuvos rusams

Ataskaitoje taip pat nurodoma, kad Rusijos žvalgybos tarnybos siekia pasinaudoti Lietuvoje gyvenančiais Rusijos tėvynainiais.

Ataskaitoje paskelbta ir vieno aktyviai šioje veikiančio Federalinės saugumo tarnybos (FSB) pareigūno tapatybė.

Anot žvalgybos, FSB pareigūnas Piotras Čaginas, vykdydamas žvalgybą prieš Lietuvą, naudojasi neegzistuojančios Karaliaučiaus  srities visuomeninės organizacijos „Pergalės fondas“ priedanga ir fiktyvia jai atstovaujančio lietuvių kilmės visuomenininko Petro Taraškevičiaus tapatybe.

Pasak žvalgybos tarnybų, veikdamas iš Karaliaučiaus srities, P. Čaginas aktyviai mezgė kontaktus su Rusijos tėvynainių organizacijų Lietuvoje atstovais, per juos įvairiuose Lietuvos miestuose organizavo ir finansavo teigiamą Sovietų Sąjungos ir Rusijos įtakos Lietuvai įvaizdį formuojančius renginius.

Ataskaitoje skelbiama ir šio asmens nuotrauka.

Dokumente teigiama, kad FSB per Lietuvos piliečius pernai skyrė lėšų šešiems Rusijos ideologinę politiką atitinkantiems su Antruoju pasauliniu karu susijusiems renginiams Vilniuje, Klaipėdoje ir Šiauliuose.

Kaip ir ankstesniais metais, ataskaitoje nurodoma, kad didžiausią grėsmę Lietuvai kelia Rusijos vykdoma užsienio ir saugumo politika.

Šioje ataskaitoje taip pat paviešinta nuotrauka iš pernai lapkritį įvykusių dėl šnipinėjimo nuteistų asmenų mainų Kuršių nerijoje.

Dėl Astravo AE auga įtampa tarp Baltarusijos ir „Rosatom“

Lietuvos žvalgyba teigia, kad artėjant numatytam Astravo atominės elektrinės paleidimo terminui, didėja įtampa tarp Baltarusijos institucijų ir projektą vykdančios Rusijos kompanijos „Rosatom“ atstovų.

Tradiciniame Valstybės saugumo departamento ir karinės žvalgybos parengtame grėsmių vertinime teigiama, kad jėgainė įrengiama nepaisant tarptautinių saugumo standartų.

Scanpix nuotr.

„Artėjant numatytam BelAE paleidimo terminui, didėja įtampa tarp atsakingų Baltarusijos institucijų, projekto užsakovų ir „Rosatom“ atstovų – visi jie baiminasi atsakomybės už galimus incidentus paskubomis pastatytoje BelAE“, – rašoma ataskaitoje. Dokumente terminu „BelAE“ vadinama Astravo atominė elektrinė.

Žvalgybos atkreipė dėmesį, kad pernai liepą iš pareigų pasitraukė elektrinės statybų vadovas Dmitrijus Romaniecas.

Lietuvos žvalgų vertinimu, jis pareigas paliko „vengdamas atsakomybės dėl ankstesnių incidentų, nesklandumų bei tolesnių sudėtingų elektrinės parengimo eksploatacijai darbų“.

Anot ataskaitos, Baltarusijos tyrimų komitetas jau anksčiau buvo pradėjęs ikiteisminį tyrimą dėl incidentų statybų aikštelėje, tyrimo metu buvo sulaikyti keli asmenys, dirbę rangovams iš Rusijos, tačiau dėl Rusijos diplomatinio spaudimo bylos nutrauktos.

Dokumente teigiama, kad „Rosatom“ atstovai atsainiai vertina statybas prižiūrinčių Baltarusijos institucijų reikalavimus, o patiems baltarusiams trūksta tiek kompetencijos, tiek valios tinkamai prižiūrėti atliekamus darbus.

Anot žvalgybos, pernai birželio pabaigoje dėl darbininkų aplaidumo buvo kilęs gaisras elektrinės pirmajame bloke šalia reaktoriaus, tačiau informacijos apie minėtą incidentą Baltarusijos institucijos nepateikė.

„Žvalgybos vertinimu, nuostatą slėpti informaciją apie BelAE projekto trūkumus palaiko korporacija „Rosatom“, nes baiminasi dėl savo, kaip patikimo partnerio įgyvendinant branduolinių jėgainių statybos projektus, tarptautinės reputacijos“, – teigiama dokumente.

Baltarusija teigia, kad 50 kilometrų nuo Vilniaus statoma Astravo atominė elektrinė pradės veikti šiais metais.

Šiuo metu Minske viešintis užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį per susitikimą su Baltarusijos premjeru ir užsienio reikalų ministru žada reikalauti, kad prieš paleidžiant jėgainę būtų įgyvendintos tarptautinės rekomendacijos.

Kinijos žvalgybos ieško taikinių per „LinkedIn“

Kinijos žvalgybos tarnybos ieško taikinių Lietuvoje per socialinį tinklą „LinkedIn“, antradienį pranešė Lietuvos žvalgyba.

Tradiciniame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime Valstybės saugumo departamentas ir karinė žvalgyba nurodė, kad taikiniais dažniausiai tampa buvę arba esami valstybės tarnautojai, informacinių technologijų specialistai, gynybos sektoriaus darbuotojai ir mokslininkai.

Anot žvalgybos, verbuojant dažniausiai siūloma teikti konsultanto paslaugas, pakviečiama atvykti į Kiniją, kur už atlygį paprašoma parengti analitinį tendencijų užsienio valstybėje vertinimą, viešos ir neviešos politinės ar karinės informacijos apibendrinimą.

Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją.

Tolesni kontaktai vyksta per mobiliąsias programėles ar elektroniniu paštu, kol galiausiai asmuo nuosekliai įtraukiamas į šnipinėjimo veiklą, nurodoma dokumente.

„Tūkstančiai „LinkedIn“ vartotojų pasaulyje yra sulaukę fiktyvių, žvalgybos priedangai naudojamų Kinijos kompanijų darbuotojų pasiūlymų tapti konsultantais arba darbuotojais bei kvietimų atvykti į Kiniją. Tokia Kinijos žvalgybos tarnybų veikla nustatyta ir Lietuvoje“, – rašoma ataskaitoje.

Dokumente taip pat teigiama, kad Lietuvos kibernetinėje erdvėje pastebima kenkėjiška Kinijos kibernetinių pajėgumų veikla, tačiau pabrėžiama, kad didžiausią grėsmę Lietuvos informacinių sistemų ir jose laikomos informacijos saugumui kelia Rusijos žvalgybos tarnybų kibernetinis šnipinėjimas.

Ataskaitoje nurodoma, kad nauju rizikos veiksniu Lietuvoje gali tapti penktosios kartos (5G) ryšio technologija – žvalgyba perspėjo, kad „koncentravimasis į jos privalumus, nepaisant saugumo kriterijų, gali kelti riziką asmens duomenų saugumui ir kritinės infrastruktūros veikimui“.

Kinijos telekomunikacijų bendrovės „Huawei“ vardas ataskaitoje nėra minimas.

Kinijos veiklą kaip grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui žvalgybos tarnybos pirmą kartą nurodė praėjusiais metais.

Kaip ir anksčiau, šių metų ataskaitoje daugiausia dėmesio skiriama Rusijos keliamai grėsmei.