Kova su terorizmu ir migracijos krizė turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes sumažins tarptautinį dėmesį saugumo situacijai Rytų Europoje ir skatins Vakarų bendradarbiavimą su Rusija, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos.

„Augant terorizmo grėsmei, mažės Vakarų šalių dėmesys Rusijos vykdomai agresyviai politikai, migracijos krizė toliau skaldys ES vienybę“, - rašoma trečiadienį paskelbtame dokumente.

Jame nurodoma, kad didžiausią pavojų Lietuvai kelia Maskvos „imperinės ambicijos“ ir Rusijos pasirengimas greitai permesti kariuomenę, kartu pripažįstant, kad jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione pernai sumažėjo.

Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą paskelbė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Pasirengimui prieš Baltijos šalis - viena arba dvi paros

Dokumente nurodoma, kad kova su terorizmu ir migracijos krizė šiemet turėtų būtų vieni svarbiausių Europos Sąjungos, NATO ir daugelio valstybių darbotvarkėje, ir „tai, tikėtina, turės neigiamų pasekmių Lietuvai, nes dėl jų mažės dėmesys saugumo situacijai Rytų Europoje ir augs rengimasis bendradarbiauti su Rusija“.

„Rusija mėgina įtikinti Vakarus, jog nuoširdus bendradarbiavimas kovoje su terorizmu ir sprendžiant kitas tarptautinio saugumo problemas galimas tik NATO atsisakius gynybos įsipareigojimų bei pajėgumų didinimo Rytų Europoje“, - rašoma dokumente.

Anot institucijų, pernai Maskvos užsienio politikos agresyvumas augo, o patirti ekonominiai sunkumai tik nesmarkiai apribojo Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų aktyvumą.

Kita vertus, pastebima, kad, lyginant su 2014 metais, karinės jėgos demonstravimas Baltijos jūros regione sąlyginai sumažėjo, o tai galėjo lemti finansavimo problemos, įsitraukimas į operacijas Sirijoje ir Ukrainoje ar „demonstruojamas tariamas konstruktyvumas“, siekiant sutelkti dėmesį į Siriją.

Analizuodamos Rusijos karinį pasirengimą, Lietuvos žvalgybos institucijos atkreipė dėmesį, kad Maskva yra pasiruošusi itin greitai permesti pajėgas, o karo metu - izoliuoti konkretų regioną.

„Rusija siekia, kad jos karinės reakcijos laikas būtų gerokai trumpesnis už NATO. Ji jau šiuo metu gebėtų per 24-48 val. sugeneruoti ir perdislokuoti pajėgumus, kurių pakaktų pradėti kovos veiksmams prieš Baltijos valstybes“, - rašoma dokumente.

Dokumente pažymima, kad „galimo konflikto su NATO kryptimis (Baltijos, Juodosios, Barenco jūrų regionuose) Rusija siekia sukurti visumą karinių priemonių, kurios krizės kilimo ar karo atveju turėtų izoliuoti konflikto regioną, maksimaliai apriboti oponento pajėgų patekimą ir galimybes veikti regione“.

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusija taikosi ne tik į oponentų karinius pajėgumus, bet pirmiausia - į politinę valią.

„Rusijos vertinimu, kryptingai vystant sukurti efektyvūs pajėgumai, netgi nusileisdami bendrajam NATO koviniam potencialui, maksimaliai apsunkintų NATO veiksmus konflikto regione ir visų pirma pareikalautų iš Aljanso narių politinės valios prisiimti didelius kovinius nuostolius, kurie būtų neišvengiami plečiantis konfliktui“, - pažymi žvalgybos analitikai.

Teroro grėsmė Lietuvoje išliks maža

Lietuvos pareigūnų vertinimu, šiemet teroristinių išpuolių Vakarų Europos valstybėse tikimybė didės, bet Lietuvoje pavojus išlieka mažas. Žvalgybos institucijos pernai nenustatė šalyje veikiančių teroristinių ar ekstremistinių organizacijų, neturima duomenų apie Lietuvos piliečių dalyvavimą konfliktų regionuose Sirijoje ir Irake.

„Tiesioginė teroristinių išpuolių tikimybė Lietuvoje artimiausioje perspektyvoje išliks maža. Ilgalaikėje perspektyvoje terorizmo grėsmė Lietuvai gali išaugti dėl terorizmo grėsmės didėjimo ES valstybėse ir musulmonų bendruomenių radikalizacijos“, - rašoma vertinime.

Pernai „Islamo valstybės“ grupuotės išplatintame skaitmeniniame žurnale ir vaizdo medžiagoje Lietuva buvo paminėta tarp koalicijoje prieš organizaciją dalyvaujančių šalių, bet, anot Lietuvos žvalgybos, šis paminėjimas „nerodo tiesioginio teroristų grasinimo“.

Migracijos krizė, anot vertinimo, daugiausia pavojaus kelia todėl, kad ji skaldo ES vienybę ir „skatins ieškoti sąlyčio taškų su Rusija“.

„Taip pat negatyvų poveikį turės tai, kad migracijos krizė gali gilinti susipriešinimą visuomenėse, sukelti ksenofobišką reakciją ir didinti populistinių radikalių pažiūrų partijų populiarumą“, - perspėja žvalgybos institucijos.

„Gazprom“ gali manipuliuoti dujų rinka

Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti Lietuvos dujų rinka politiniais sumetimais, nepaisant to, kad pakeitė kainodarą ir pradėjo prekiauti aukcionuose, teigia Lietuvos žvalgyba.

„Lietuvos žvalgybos institucijų vertinimu, „Gazprom“ planuojami dujų pardavimo aukcionai tik formaliai tenkins EK (Europos Komisijos) raginimą Rusijos koncernui pereiti prie skaidresnės dujų pardavimo sistemos. Nesant išorinės priežiūros, „Gazprom“ ir toliau gali manipuliuoti dujų tiekimu politiniais sumetimais“, - rašoma žvalgybos institucijų trečiadienį paskelbtame grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Reaguodamas į Europos Komisijos antimonopolinį tyrimą, „Gazprom“ 2015 metais pakeitė pagal sutartis Europai parduodamų dujų kainodarą ir išbandė dujų prekybą aukcione.

Baltijos valstybėse „Gazprom“ ketino pereiti prie aukcionų sistemos 2015 metų pabaigoje, tačiau pirmasis aukcionas įvyko tik šių metų kovą - tuomet jis pardavė daugiau kaip 420 mln. kubų dujų, o jas įsigijo šeši pirkėjai, tarp jų - Jonavos trąšų gamintoja „Achema“, valstybės kontroliuojama dujų importo ir tiekimo bendrovė „Lietuvos dujų tiekimas“ (LDT) ir Druskininkams dujas tiekianti bendrovė „Haupas“.

Kiek dujų įsigijo Lietuvos įmonės, neskelbiama, tačiau aišku, kad bendras iš Rusijos šiais metais perkamas dujų kiekis kol kas nesiekia 700 mln. kubų, kurių trūksta iki bendro Lietuvos poreikio - maždaug 2 mlrd. kubų. Didžiąją dalį šaliai reikalingų dujų - 1,35 mln. kubų - įmonės perka iš Norvegijos „Statoil“. Be „Achemos “ ir LDT, jas perka suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekėja „Litgas“.

„Gazprom“ planuoja šiemet klientams visoje Europoje aukcionuose parduoti 6 mlrd. kubų dujų.

Lietuvos žvalgyba taip pat teigia, kad nepaisant „Gazprom“ pasitraukimo iš Lietuvos dujų bendrovių 2014 metais, koncernas siekė išlaikyti pozicijas Baltijos šalyse, kompromituoti Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą ir suskystintas gamtines dujas kaip alternatyvą rusiškoms dujoms. Siekdamas šio tikslo koncernas, veikė ir kiekvienoje Baltijos šalyje atskirai, ir regioniniu mastu, rašoma dokumente.

Rusija domėjosi investicijomis į svarbius ūkio sektorius

Anot žvalgybos, 2015 metais nemažėjo trečiųjų šalių, dažniausiai Rusijos – per tikrąją pinigų kilmę maskuojančius subjektus, kompanijų susidomėjimas Lietuva. Domėtasi investicijomis į strategiškai svarbius ūkio sektorius bei galimybėmis pasinaudoti kritinės infrastruktūros objektais − Klaipėdos jūrų uostu, geležinkelių infrastruktūra, tarpsisteminėmis elektros jungtimis.

Dokumente rašoma, kad atsivėrus galimybei importuoti pigesnę elektrą iš Švedijos, didėjo Rusijos ir kitų trečiųjų šalių energetikos kompanijų susidomėjimas galimybe eksportuoti elektrą iš Lietuvos ar per Lietuvą, ypač pasinaudojant „LitPol Link“ jungtimi. Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 metų aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.

Žvalgyba nurodo, kad Rusijos vadovybė itin jautriai reaguoja į pokyčius energetikos rinkoje ir į bet kokį šalies pozicijų silpnėjimą joje dėl kelių priežasčių. Pirmiausia, anot dokumento, pajamos iš energetikos sektoriaus yra pagrindinis finansavimo šaltinis svarbiausiems Rusijos valstybiniams projektams ir esminė priemonė, palaikant vidaus politinį stabilumą.

Be to, energetinis dominavimas posovietinėje erdvėje Rusijai leidžia išlaikyti įtaką ir plėsti jos vadovaujamus integracinius susivienijimus. Konfliktinėse situacijose regiono šalių priklausomybę nuo Rusijos energetikos išteklių ir infrastruktūros Rusija gali panaudoti ir dažnai naudoja kaip vieną svarbiausių nekarinio poveikio priemonių.

Anot žvalgybos, nepaisant Rusijos pastangų diversifikuoti eksportą, svarbiausia jos prekybos energetiniais resursais rinka net ir ilgalaikėje perspektyvoje išliks Europa, o dvišaliais santykiais su šios rinkos dalyviais Rusija labai dažnai naudojasi kaip užsienio politikos tikslų įgyvendinimo ir geopolitinių interesų gynimo priemone. Rašoma, kad Baltijos jūros regione, o ypač Lietuvoje, įgyvendinami infrastruktūros, finansiniai ir teisiniai pokyčiai energetikoje vertinami kaip papildoma grėsmė Rusijos saugumui dėl Karaliaučiaus srities priklausomybės nuo energetinių išteklių tranzito per NATO šalį.

Ataskaitoje taip pat teigiama, kad regione stiprėjant kitoms šalims ir augant konkurencijai, ekonomiškai ir energetiškai nuo Rusijos priklausomos šalys ima reikalauti taikyti lygiateisiškumo principus, o Rusijai vis sunkiau sekasi atgrasyti jas nuo alternatyvių projektų ar reformų įgyvendinimo.

„Silpnėjant Rusijos galimybėms prieš šias šalis taikyti energetinius svertus, regione smarkiai išauga karinių priemonių reikšmė ir jų taikymo tikimybė (konfliktas su Ukraina – ryškiausias to pavyzdys)“, - teigia žvalgyba.

Anot jos, Rusijos – Ukrainos konflikto kontekste taip pat sustiprėjo Europos Sąjungos (ES) vidinę energetikos rinką stiprinantys integraciniai ir diversifikavimo procesai. ES vykdant bendrą energetikos politiką su trečiosiomis šalimis, Rusijos galimybės manipuliuoti dvišaliais santykiais ir skirtingais ES šalių interesais labai sumažėtų, rašoma dokumente.

„Rusija siekia sulėtinti šiuos procesus, viešojoje erdvėje diskredituodama ES Energetinės sąjungos idėją, taip pat siūlydama pasirinktoms ES šalims pelningus projektus ar sandėrius, kurie padeda kelti įtampą ES valstybių tarpusavio santykiuose, o įgyvendinti ilgalaikėje perspektyvoje užkirstų kelius didesnei diversifikacijai“, - teigiama grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime.

Šiemet Lietuvoje veikiančios žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas ir Krašto apsaugos ministerijai pavaldus Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas – pirmą kartą paskelbė bendrą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą. Anksčiau institucijos tai darydavo atskirai, tačiau dokumentų turinys skirdavosi nežymiai.

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipus į šauktinius

Rusija ir Baltarusija gali mėginti infiltruoti šnipus į Lietuvos kariuomenę per šauktinius, teigia Lietuvos žvalgybos institucijos, trečiadienį paskelbusios tradicinę kasmetinę ataskaitą.

„Šauktinių srautai gali būti išnaudoti bandant prasiskverbti į krašto apsaugos sistemą“, - rašoma grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, kurį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas prie Krašto apsaugos ministerijos.

Anot institucijų, šiam tikslui gali būti bandoma infiltruoti į karo tarnybą užverbuotus asmenis arba ieškoti verbavimo taikinių tarp šauktinių.

Rusijos specialiųjų tarnybų žvalgymo laukas, kaip teigiama dokumente, daugiausia susijęs su Lietuvos kariuomenės pajėgumų vystymu, ginkluote, pratybomis, NATO oro policijos misija.

„Be jau įprastų temų, 2015 metais GRU (Vyriausioji žvalgybos valdyba) rinko informaciją apie nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą Lietuvoje, Vilniuje įsikūrusį NATO pajėgų integravimo vienetą, naujų kovinių vienetų kūrimą, Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės asociacijos veiklą, Lietuvos kariuomenės vykdytus ir planuojamus įsigijimus, Lietuvos šaulių sąjungą, jos veiklą, personalą, Lietuvos poligonus, oro erdvės stebėjimo infrastruktūrą“, - nurodo ataskaita.

Šiemet trejų metų laisvės atėmimo bausme už šnipinėjimą Baltarusijai buvo nuteistas Lietuvos kariuomenės paramedikas Andrejus Ošurkovas, kuris buvo užverbuotas Baltarusijoje ir 2007 metais infiltruotas į kariuomenę kaip šauktinis.

Verslininkams siūlomas „stogas“

Dokumente teigiama, kad Rusija aktyvią žvalgybinę veiklą vykdo naudodama diplomatinę priedangą, o žvalgybos ir saugumo tarnybų darbuotojai sudaro trečdalį diplomatinio personalo Lietuvoje. Teigiama, kad informaciją kartais mėgina rinkti ir su Maskva bendradarbiaujantys žurnalistai.

Anot ataskaitos, Rusijos ir Baltarusijos taikiniu tampa šiose šalyse dirbantys Lietuvos diplomatai, kurie, siekiant įbauginti, kartais demonstratyviai sekami ar patenkama į jų gyvenamąsias patalpas, diplomatinėse atstovybėse siekiama klausytis pokalbių telefonu.

Maskva dažnai bando verbuoti Lietuvos verslininkus, kuriems naudojantis korupcija siūlomas vadinamasis „stogas“, mėginama suformuoti agentūrinį tinklą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, rašoma ataskaitoje.

„FSB (Rusijos Federalinė saugumo tarnyba) Lietuvos verslininkais domisi dėl jų ryšių politinėse partijose, valstybinėse institucijose, teisėsaugoje, finansų ir energetikos srityse. FSB tokius asmenis išnaudoja kaip „prieigos“ agentus - jie neturi galimybių FSB suteikti naudingos informacijos, tačiau padeda užmegzti ryšius su FSB dominančiais asmenimis“, - pažymima dokumente.

Taikinys - pasienio gyventojai ir A.Lukašenkos oponentai

Rusijos tarnybos nepraleidžia progos pasinaudoti ir tuo, kad daug pasienio rajonų gyventojų vyksta į Rusiją pirkti pigesnių prekių.

„FSB jiems pateikia fiktyvius arba tikrus kaltinimus dėl kontrabandos gabenimo, sienos kirtimo procedūrų pažeidimų ir pan. Tokie asmenys motyvuojami bendradarbiauti, žadant užtikrinti neribotas galimybes ir toliau vežti prekes iš Rusijos“, - teigia Lietuvos žvalgybininkai.

Baltarusijos karinės žvalgybos poreikiai Lietuvoje iš esmės sutampa su Rusijos karinės žvalgybos interesais, šių šalių karinės žvalgybos tarnybos glaudžiai bendradarbiauja, taigi ir veiklos metodai panašūs.

Tačiau ne karinėje srityje Baltarusijos spectarnybos, skirtingai nei Rusijos, „Lietuvos teritorijoje paprastai veikia atsargiau, vengia agresyvių veiksmų“.  Dokumente pažymima, jog pusė Baltarusijos ambasados Lietuvoje diplomatų yra su diplomatine priedanga dirbantys KGB ir GRU darbuotojai arba susiję su šiomis tarnybomis.

„Svarbiausios Baltarusijos žvalgybos ir saugumo tarnybų užduotys Lietuvoje yra susijusios su Baltarusijos valdžios stabilumo užtikrinimu valstybės viduje ir parama šalies politiniams ir ekonominiams interesams Lietuvoje ir ES“, - teigiama Lietuvos žvalgybininkų dokumente.

2015 metų rudenį vykę Baltarusijos prezidento rinkimai lėmė tai, kad šios šalies KGB stiprino Lietuvoje veikiančių Baltarusijos opozicijos atstovų kontrolę, o pagrindinė KGB užduotis buvo sutrukdyti opozicionieriams laikytis vieningos politikos per prezidento rinkimus, nurodoma ataskaitoje.

Baltarusių spectarnybų verbavimo pagrindinis taikinys Lietuvos teritorijoje yra daugiausia Lietuvos baltarusių bendruomenės nariai ir Lietuvoje gyvenantys Baltarusijos piliečiai. KGB taip pat mėgina infiltruoti agentus į Baltarusijos opozicijos organizacijas ir skatina juos dalyvauti opozicijos renginiuose Lietuvoje, teigiama dokumente.

Skelbiama, kad pernai aktyviai siekiant ES sankcijų Baltarusijos pareigūnams ir įmonėms panaikinimo, šios šalies KGB darbuotojai ieškojo Baltarusijos politinių ir ekonominių interesų lobistų tarp Lietuvos verslininkų, kurių verslas susijęs su šia valstybe.

Objektai fotografuojami nesislapstant

Anot Lietuvos pareigūnų, Rusijos vykdomas Lietuvos objektų - daugiausia karinių - stebėjimas naudojant vaizdo kameras, mobiliuosius ryšio įrenginius ir transporto priemonėse tvirtinamus vaizdo registratorius tapo tendencingu reiškiniu.

Nustatyta, jog vaizdo fiksavimą neretai atlieka su Rusija siejami asmenys, veiklai naudojami nuomoti arba Rusijoje registruoti automobiliai.

„2015 metų antrojoje pusėje buvo stebimi provokaciniai minėtų objektų stebėjimo atvejai, demonstruojant fotografuotojų priklausomybę Rusijai. Tai rodo, kad fotografavimas įgauna informacinių - psichologinių operacijų požymių, sudarant įspūdį, jog Rusijos piliečiai gali nevaržomai vykdyti provokuojamą veiklą Lietuvoje arba tikintis sukelti neproporcingą atsakomąją Lietuvos institucijų reakciją“, - teigiama Lietuvos institucijų dokumente.

VSD ir karinė kontržvalgyba išplatintame dokumente taip pat paskelbė nuotrauką, kurioje, anot jų, matoma signalų žvalgybos įranga ant Rusijos ambasados Vilniuje stogo.

Žvalgybininkai teigė pernai prie Lietuvos sienų stebėję bepiločių orlaivių aktyvumą. Įtariama, kad jie gali būti naudojami žvalgybinei veiklai bei planuojant nelegalius prasiskverbimus į šalies teritoriją.