Pabaigus universitetą ar kolegiją ir neturint profesinės patirties, susirasti darbą sunku. Raktu gaunant darbą ir atkreipiant darbdavio dėmesį gali tapti žinios, įgytos studijuojant užsienio universitetuose ar dalyvaujant įvairiuose ES finansuojamuose ugdymo projektuose. Tam tereikia šiek tiek noro, nes toks neformalusis ugdymas – puikus būdas įgyti socialinių kompetencijų ir priimti apgalvotus sprendimus dėl savo ateities.

Praėjusią savaitę Kaune pasibaigusiame Rytų partnerystės jaunimo forume buvo aptariami jaunimo klausimai, susiję su šia ugdymo forma. Tai – vienas svarbiausių jaunimui skirtų Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai renginių, subūręs apie 240 jaunimo lyderių, jaunimo politikos atstovų iš ES ir šešių Rytų partnerystės šalių – Armėnijos, Azerbaidžano, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos.

Gintarė Alaburdaitė
Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos regioninių reikalų koordinatorė

Mano nuomonė, ko gero, atitinka tą stereotipą, kad neformalus ugdymas – viskas, kas yra už formaliojo ugdymo ribos. Tai – viskas, ką mes mokomės dėl savęs, dėl tikslo, kuris dažniausiai būna savęs tobulinimas. Mano kelias iki šių pareigų buvo taip pat tradicinis – buvau aktyvi mokyklos savivaldos narė. Po truputėlį augau, kol tapau ir studentų savivaldos nare. Ko gero, universiteto studentų atstovybė ir buvo didžiausia mano patirtis. Net neabejoju, kad šis neformalus ugdymas sąlygojo sėkmę ne tik studijose, bet ir darbo paieškose. Dar studentų savivaldoje buvau deleguota į ES Kokybės užtikrinimo ekspertų darbo grupę. Joje studentai buvo ruošiami būti studijų programų arba aukštųjų mokyklų vertintojais tarptautiniu lygiu.
Po mokymų pradėjau dirbti vertintoja ir tai buvo pirmoji mano darbo patirtis, kai jau buvo galima kalbėti ir apie tam tikrą atlygį. Vien iš to, kad atidaviau tam 3–4 metus savo laiko, gavau didelę grąžą – patirtimi. Be abejo, viskas buvo pasiekta sunkiu darbu.

Didžiausias dabar studentams siūlomas neformalaus ugdymo šaltinis – tarptautinių mainų programa "Erasmus". Deja, pirmasis jo laikotarpis jau baigiasi. Naujasis etapas, "Erasmus+", numatytas 2014–2020 m. Naujoji programa – dar juodraštyje. Šią akimirką dar nėra patvirtinti visi procesai, kurie turėtų vykti, ir kol kas neaišku, kaip bus skiriama finansinė parama.
Kalbant plačiąja prasme, "Erasmus" programa orientavosi į švietimą, apimdama aukštąjį mokslą ir bendrąjį lavinimą, – čia buvo programų tiek studentams, tiek mokiniams, dėstytojams ar mokytojams. Naujoji programa. "Erasmus+" pavadinimą išlaiko, tačiau pagrindinis skirtumas – ji jungia daugybę kitų programų, iki tol veikusių atskirai. Galėčiau paminėti tokias kaip "Veiklus jaunimas" ar "Leonardo Da Vinci". Čia jau bus apimamos ne tik švietimo, bet ir jaunimo, sporto ir kultūros programos. Lemiamą žodį dėl "Erasmus+" tars Europos Komisija.

Vladas Lašas
Verslininkas, technikos mokslų daktaras

Dvidešimt metų dirbau universitete ir tiek pat – versle. Per šį laikotarpį buvo dešimt metų, kai šios veiklos dubliavosi – tai buvo Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo metai. Manau, kad jaunimas turi galimybę suteikti didelį impulsą šalies ateičiai. Jaučiu, kad jie – miegantys milžinai.

Mes dabar tiesiog esame užmiršę, kokių įgūdžių gali turėti bet kurioje šeimoje augantis mažylis. Jis kiekvieną savo gyvenimo dieną kažko vis išmoksta, kažko siekia rizikuodamas. Tapdami paaugliais, šį užsispyrimą, įgūdžius ar kompetencijos didinimą užmirštame. O būtent tokie įgūdžiai reikalingi kiekvienai veikiančiai organizacijai ar bendrovei. Nesvarbu, kas esi: verslininkas, akademikas ar dirbi nevyriausybinėje organizacijoje. Norint susigrąžinti šiuos įgūdžius, reikia dirbti ir stebėti vaikus – jie mokosi tiek daug ir taip intensyviai! Toks pavyzdys, besimokantis kas dieną ir neužmiršęs savo įgūdžių, – plaukikė Rūta Meilutytė.

Už žinias kiekvienoje modernioje organizacijoje apdovanojama. Neseniai teko skaityti "Forbes" žurnale išvardytą paprastų kompetencijų arba įgūdžių sąrašą, kuriuos reikėtų turėti versle kiekvienai organizacijai. Teigiama, kad reikia orientuotis į rezultatą, jo imtis aistringai, turint vidinį norą. Taip pat buvo paminėtas komandinis darbas.

Kompanijos šiomis dienomis vis daugiau ieško darbuotojų, turinčių neformalios patirties, kuri įgijama dirbant savanoriais, nevyriausybinėse organizacijose, su ES projektais. Žvelgdamas į žmogaus gyvenimo aprašymus, peržiūriu ir į tai, kuo jis užsiima be savo profesinės veiklos, – gal tai alpinizmas, maratono bėgimas, kiti dalykai, rodantys, kad jis turi aistrą. Ir nebūtinai profesinę. Po 15 ar 20 metų, kai R.Meilutytė baigs karjerą, ar bus norinčių ją priimti dirbti į savo firmą? Manau, kad taip, nes viskas priklauso nuo asmenybės ir vidinio užsidegimo pasiekti rezultatą.

Nuo pat mažų dienų vaikams reikia diegti vadinamąją "Pasidaryk pats" kultūrą. Neduokite vaikams blynelių – paprašykite, kad jie pabandytų patys jų išsikepti. Taip ugdysite jų atsakomybę ir pamatysite, kokie jie bus patenkinti savimi ir išdidūs, kad pirmą kartą išsikepė blynelių.