Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl švietimo sistemą reformuojančio įstatymo priėmimo.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtu naujos redakcijos Švietimo įstatymu numatoma atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

ŠMM siūlė, kad bendrojo lavinimo mokyklos būtų reformuotos jau nuo 2012 metų, tačiau Seimas šį terminą linkęs pratęsti iki 2015 metų.

Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą ir tvirtinant, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų. Prie Prezidentūros piketavę Lietuvos lenkų ir rusų atstovai piktinosi, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos, 2 ar 3 dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba, neskaitant privalomų valstybinės kalbos pamokų.

Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Taip pat tautinių mažumų pasipiktinimo sulaukė siekis suvienodinti lietuvių valstybinės ir gimtosios kalbos programas bei egzaminus.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė, o priėmus naują įstatymo redakciją būtų įteisinti dar du: progimnazija ir gimnazija.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.

Seimas ketvirtadienį planuoja balsuoti dėl švietimo sistemą reformuojančio įstatymo priėmimo.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtu naujos redakcijos Švietimo įstatymu numatoma atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

ŠMM siūlė, kad bendrojo lavinimo mokyklos būtų reformuotos jau nuo 2012 metų, tačiau Seimas šį terminą linkęs pratęsti iki 2015 metų.

Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą ir tvirtinant, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų. Prie Prezidentūros piketavę Lietuvos lenkų ir rusų atstovai piktinosi, kad mokyklose, kuriose ugdymo procesas vyksta tautinių mažumų kalba, priklausomai nuo pakopos, 2 ar 3 dalykai būtų dėstomi lietuvių kalba, neskaitant privalomų valstybinės kalbos pamokų.

Šiuo metu tautinių mažumų mokyklose visas ugdymo procesas gali vykti tautinės mažumos kalba, privalomai dėstoma tik valstybinė kalba.

Taip pat tautinių mažumų pasipiktinimo sulaukė siekis suvienodinti lietuvių valstybinės ir gimtosios kalbos programas bei egzaminus.

Dabartiniame Švietimo įstatyme numatyti trys bendrojo lavinimo mokyklų tipai: pradinė, pagrindinė, vidurinė, o priėmus naują įstatymo redakciją būtų įteisinti dar du: progimnazija ir gimnazija.

Gimnazijos garantuoja vidurinį išsilavinimą. Progimnazijos tipui būtų priskiriamos mokyklos, vykdančios pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ar pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį ir pradinio ugdymo programą, tai yra, apimtų klases nuo 1 klasės iki 8 klasės.