Paklausus, kokias asociacijas Jums kelia Šveicarija, greičiausiai paminėtumėte bankus, laikrodžius ir šokoladą, kuriam pieną tiekia Alpėse besiganančios karvės. Stereotipais ir paviršutiniškais vertinimais apaugusios dauguma šalių. Viena iš galimybių pamatyti tikrąjį šalies veidą – bent laikinai joje pagyventi. Būtent tokią galimybę suteikia „Erazmus“ mainų programa, kurioje dalyvavusioms Vilniaus kooperacijos kolegijos studentėms Evelinai Katauskytei ir Žanetai Chrustaliovaitei atiteko puiki proga pusmetį pagyventi kalnuotoje Ženevoje ir pažinti šalį iš arčiau.

Bakalauro diplomas – tarsi bankomato kortelė

Vos atvykus į Ženevą, lietuvaites nustebino švelnus klimatas – visiškai priešingas, kokį merginos įsivaizdavo vykdamos į Šveicariją. Vilniaus kooperacijos kolegijos studentės stebėjosi idealia švara, tvarkingomis gatvėmis ir itin patogiu viešuoju transportu. Ž. Chrustaliovaitė pasakojo esą iš pradžių buvę nejauku sutemus vienai eiti namo, bet netrukus mergina supratusi, kad bijoti nėra ko ir dar niekur nesijaučianti saugesnė nei kosmopolitiškojoje Ženevoje.

Šveicarijoje gausu įvairių kultūrų žmonių – čia gyvena daugybė italų, portugalų, prancūzų ir rusų. Žmonės malonūs ir draugiški, taupantys laiką ir rimtai žiūrintys į gyvenimą. Pasak Ž.Chrustaliovaitės, po studijų tenykščiams studentams darbą susirasti nėra labai sunku, sunkiau tiems, kurie nemoka prancūzų kalbos. Vis dėlto, anot  E. Katauskytės, konkurencija darbo rinkoje yra didelė ir dėl geros darbo vietos varžosi nemažai norinčių.

Tačiau darbdaviai vertina jauną darbo jėgą ir mielai priima dirbti, nes kiekvienas, ką tik baigęs studijas, laikomas tarsi nauju vėjo gūsiu, atnešančiu pačių naujausių žinių ir galinčiu pritaikyti jas darbe, o tai įmonėms padeda išlikti konkurencingomis ir išnaudoti naujoves praktikoje. Be to, studentai, įgiję bakalauro diplomą, užsitikrina ir minimalią algą, kurią darbdavys privalo jiems mokėti, o žodis „minimali“ Šveicarijoje suvokiamas gerokai kitaip, nei Lietuvoje, ir išreiškiamas tūkstančiais eurų.  Vis dėlto nereikia pamiršti, kad Šveicarija – brangi šalis.            

Po paskaitų – į paskaitas

Antrame pagal dydį Šveicarijos mieste merginos pateko į Haute école de gestion de Genève (Geneva School of Business Administration) globą. Pasak antrakursės verslo ekonomikos studentės E. Katauskytės, vietiniai studentai - tiesiog išprotėję dėl mokslo ir visiškai neturintys laisvalaikio. Merginai buvo sunku priprasti prie šveicarų įpročio penktadieniais, kai nebūdavo paskaitų, laisvalaikį leisti universitete studijuojant italų kalbą ar gilinantis į rinkodaros subtilybes. Tačiau norint pritapti prie vietinių ir būti priimtam į jų ratą, reikėdavo priimti jų „žaidimo taisykles“. Šveicarų studentai lietuvėms pasirodė labai rimtai žiūrintys į mokslus, įtemptai studijuojantys, turintys daug gyvenimo tikslų ir atkakliai siekiantys jų išsipildymo.   

Lyginant studijas Lietuvoje ir Šveicarijoje, merginos vardina daugybę skirtumų. Egzaminų sesija  Šveicarijoje trunka vos savaitę, ir nors per vieną dieną gali pasitaikyti 3-4 egzaminai, niekas nesiskundžia per didelėmis apkrovomis ir viską suspėja. Tuo tarpu Lietuvoje egzaminų sesija trunka mėnesį, tačiau nuolatos atsiranda studentų, „nespėjančių“ išlaikyti egzaminus.   

Egzaminų vertinimo skalė Šveicarijoje - šešiabalė, o studijos vyksta prancūzų ir anglų kalbomis. Prieš paskaitas dėstytojai studentams išsiunčia konspektus tam, kad studentai galėtų juos atsispausdinti ir paskaitos metu turėtų kur rašyti komentarus. Prisimindama dėstytojų mokymo metodikas, Ž.Chrustaliovaitė išskiria dėstytojus, kurie paskaitas pagyvindavo pasikviesdami svečių – verslo atstovų arba praktinei užduočiai atlikti atsinešdavo iPad – planšetinių kompiuterių. Treti bandė dėstyti teorinius dalykus pasakodami tik praktinius pavyzdžius. 

Rudens semestrą Šveicarijos universitete praleidę studentės sutartinai tvirtina parsivežusios solidų bagažą žinių ir įspūdžių, o būsimus „Erasmus“ mainų programos dalyvius ragina paskubėti – juk visą gyvenimą studentu nebūsi, o tai vienas paprasčiausių būdų pamatyti pasaulį ir išmėginti savo jėgas visiškai kitos šalies švietimo sistemoje.