Ketvirtadienį planuotas švietimo sistemą reformuojančio įstatymo priėmimas atidėtas ateičiai.

Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto (ŠMKK) pirmininkas Valentinas Stundys BNS negalėjo pasakyti, kada galėtų būti priimtas jau ilgą laiką svarstomas įstatymo projektas.

Anot V.Stundžio, buvo surinkti 48 parlamentarų parašai, kad nauja Švietimo įstatymo redakcija Seime būtų svarstoma skubos tvarka.

"Seimo sesija eina į pabaigą, norėjome iki Kalėdų priimti įstatymą, kurio laukia švietimo bendruomenė", - aiškino ŠMKK vadovas.

Tačiau ketvirtadienio rytą šeši parlamentarai atsiėmė parašus dėl įstatymo projekto teikimo skubos tvarka. Likusiųjų nebeužteko, kad dokumentas liktų plenarinio posėdžio darbotvarkėje.

Savo parašus atsiėmė "tvarkiečiai' Julius Veselka, Vytautas Galvonas, Dailis Barakauskas bei Seimo Krikščionių partijos frakcijos nariai Jonas Stanevičius, Donalda Meiželytė, Ligitas Kernagis.

"Atsiimu parašą, nes šiuo įstatymu naikinamos Lietuvoje vidurinės mokyklos", - savo sprendimą paaiškino J.Veselka.

Jam pritaręs V.Galvonas teigė, kad "ne pilnai buvo išaiškintos įstatymo sudėtinės dalys".

V.Stundys teigė nežinąs, kada naujoji Švietimo įstatymo redakcija galėtų būti įtraukta į plenarinio posėdžio darbotvarkę.

"Viskas seniūnų sueigos ir Seimo rankose", - sakė jis.

Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) parengtu naujos redakcijos Švietimo įstatymu numatoma atsisakyti vidurinės mokyklos, įtvirtinant trijų lygių mokyklas - pradinę, progimnaziją bei gimnaziją.

ŠMM siūlė, kad bendrojo lavinimo mokyklos būtų reformuotos jau nuo 2012 metų, tačiau Seimas šį terminą linkęs pratęsti iki 2015 metų.

Kai kurių mokyklų bendruomenėms sukilus prieš reformą ir tvirtinant, jog dėl tokio skaidymo nebus užtikrinamas ugdymo nuoseklumas specifinio profilio mokyklose, tradicijų tęstinumas, Seimas įstatyme įrašė papildomų išlygų, kurioms esant leidžiama išlaikyti vadinamąją ilgąją gimnaziją.

Ilgąją gimnaziją, kurioje vaikai ugdomi nuo 1 iki 12 klasės, galėtų išlaikyti vienintelė teritorijoje vidurinio ugdymo programą vykdanti mokykla, valstybės sienos apsaugos zonoje esanti bendrojo ugdymo mokykla bei mokykla, kurioje ugdomi specialiųjų poreikių vaikai.

Taip pat ilgąją gimnaziją galės turėti mokykla, vykdanti specializuoto ugdymo krypties programą, kuriai reikalingas ugdymo nuoseklumas, pavyzdžiui, meno, klasikinių kalbų ar kitokios pakraipos mokykla.

Ugdymą nuo pirmos iki paskutinės klasės galės vykdyti ir religinės konfesijos mokykla, tai buvo leista ir ŠMM pateiktame įstatymo variante.

Kai kurios įstatymo nuostatos susilaukė tautinių mažumų protestų dėl siūlymo plėsti dėstymą lietuvių kalba tautinių mažumų mokyklose ir siekio suvienodinti lietuvių valstybinės ir gimtosios kalbos programas bei egzaminus.