Keliones į užsienį planuojantys Lietuvos gyventojai ketina išleisti nedaug: didesnioji jų dalis (40,9 proc.) žada neviršyti tūkstančio litų ribos, kas antras (18,2 proc.) – 2 tūkst. litų, rodo 2012-ųjų gruodį kelionių agentūros „Krantas Travel“ užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa.

Tyrimo duomenys patvirtino jau kelintus metus iš eilės pastebimą tendenciją, kad didžioji dalis gyventojų, planuojančių išlaidas atostogoms, joms vidutiniškai numato apie 1,5-2 tūkst. litų biudžetą. Tai yra maždaug tiek, kiek paprastai išleidžiama atostogaujant lietuvių pamėgtuose Pietų Europos kurortuose.

Tačiau kelionių agentūros „Krantas Travel“ direktoriaus Putino Bielskio teigimu, populiariausios kelionių kryptys turi paklausią alternatyvą – kruizines kelias dienas trunkančias keliones Viduržemio, Karibų, Baltijos ir kitų jūrų pakrantėmis. Vis dažniau lietuviai ryžtasi keliauti ir savarankiškai: keltu plaukia į pasirinktą uostą ir tęsia kelionę nuosavu automobiliu.

Tarkime, keltus iš Klaipėdos ar  Rygos į Švediją neretai užpildo keliautojai, nusprendę leistis į savarankišką kelionę per Skandinavijos šalis. Kelto bilietai iš Rygos į Stokholmą 2-4 asmenims su automobiliu atsieina apie 1 tūkst. litų. Pasak P. Bielskio, tokią konkurencingą kainą šiomis kryptimis ne visada gali pasiūlyti ir pigių skrydžių bendrovės.

Ūgtelėjusius vaikus auginančios šeimos atranda Vokietijos pramogų parkus, į kuriuos patogu nuosavu automobiliu nusigauti keliantis iš Klaipėdos į Kylį bei Zasnicą. Lengvojo automobilio perkėlimo kaina svyruoja apie 200 litų, o bilietas didelio komforto neieškančiam keleiviui atsieina mažiau nei 200 litų.

Apklausos duomenimis, keliauti dažniau veržiasi jaunimas. Iki tūkstančio litų biudžetą atostogoms numato daugiau nei pusė jaunuolių iki 29 metų (52,5 proc.) amžiaus. Dažniau pakeisti aplinką už šią sumą ryžtasi ir 30-39 m. amžiaus šalies gyventojai (50,7 proc.). Pasirinkę laisvę svečioje šalyje pasukti bet kuriuo keliu, jie renkasi jau minėtus keltus iš Klaipėdos į Kylį, iš Rygos į Stokholmą, taip pat iš Talino – į Helsinkį.

Tuo tarpu besirenkantieji komfortą, anot P. Bielskio, atsigręžė į kruizus.

„Daugelio kruizų įkainiai yra ne ką aukštesni už kelialapių į kurortus, taip pat pasižymi ta pačia „viskas įskaičiuota" sistema. Pasirinkus kruizą papildomai siūloma apsilankyti keliuose kurortiniuose uostuose, išbandyti įvairias pramogas laive“, – pasakoja P. Bielskis.

Tokį pasirinkimą nemaža dalimi skatina ir vakarietiškus standartus atitinkantis aptarnavimas – kas vakarą besikeičiančios šou programos ir kitos pramogos, įvairių šalių virtuvė, patogiai įrengtos kajutės. Šių krypčių populiarumą lemia architektūros ir kultūros paminklais turtingos šalys, kurių uostai –  seni miestai ar valstybių sostinės.

Pasak įmonės vadovo, Viduržemio jūros kruizams, kaip ir kelialapiams į lietuvių pamėgtus Rytus, taikomos paskutinės minutės pasiūlymai. Tad ieškant patrauklių pasiūlymų atostogoms, verta jų pasidairyti kruizus siūlančių bendrovių svetainėse. Tiesa, juos reikėtų derinti su pigių skrydžių bendrovių pasiūlymais, nes skrydis iki išplaukimo uosto neįskaičiuotas.

Poilsinių kelionių jūra lyderiu pernai tapo 3 dienų kruizas Ryga – Stokholmas, kurį jau galima įsigyti ir internetu. Sparčiai populiarėja ir 4 dienų – 4 sostinių kruizas, aplankant Taliną, Stokholmą, Helsinkį ir baltosiomis naktimis garsėjantį Sankt Peterburgą. Vykstantiems į šį kruizą, nereikia Rusijos vizos.