Baigiantis vasarai, o kartu ir atostogoms, miestų gatvės vėl prisigrūs automobilių. Po rugsėjo 1-osios prie visų, rytais skubančių į darbus prisidės mokinius į pamokas vežantys tėvai, o didžiuosiuose miestuose – dar ir ratuoti studentai. Nors egzistuoja nemažai iniciatyvų, interneto svetainių ir socialinių tinklų puslapių, skatinančių bendradarbiauti ir pavežti į tą pačią darbovietę ar verslo centrą vykstančius kolegas, spūstyje automobilius, kuriuose sėdi daugiau nei vienas vairuotojas, turbūt galima suskaičiuoti ant rankos pirštų.

Būtų smagu žvarboką pirmadienio rytą įsėdus į savo automobilį ir įsijungus mėgstamą dainą nuotaikai pakelti, išvengus stumdymosi viešajame transporte ar ilgos kelionės pėsčiomis, nuvykti į darbovietę.
Nors nuosavas automobilis suteikia nemažai komforto, tačiau norėdami vieni kiekvieną rytą keliauti į darbą ar universitetą, turime už tą patogumą susimokėti. Prisiminkime, jog transporto priemonė turi ir kitokią „kainą“ - išmetamosios dujos teršia aplinką taip, kad retas norėtų praeiti pro automobilių spūstyje birzgiančių mašinų virtinę.

Dėl automobiliais apkrautų miesto gatvių, atstumas, kurį galėtume įveikti per 10 minučių, ištįsta iki gero pusvalandžio. Savo tikslą pasiekiame susierzinę dėl sugaišto laiko išlipę įkvepiame degalų persmelkto oro.

Socialinis tinklas „Facebook“ talpina dešimtis tam skirtų puslapių, pavyzdžiui „Važiuoju-vežu“, „Važiuoju iš taško A į tašką B. Galiu pavežti“, „Važiuojam kartu pigiau“ ir kt.

Kodėl nepamėginame patys bent kiek sumažinti šių problemų?

Iniciatyvos už gaivesnį orą ir sutaupytus pinigus

Lietuvoje jau ne pirmus metus veikia įvairios iniciatyvos (pvz. Aš važiuoju) skatinančios taupant pinigus ir saugant aplinką patogiai keliauti į darbovietę. Tokie projektai remiasi žmonių bendradarbiavimo, paslaugumo idėja, suteikia galimybę padaryti „gerą darbą“ sau ir kitiems.
Idėja sukurti projektą „Pavežk“ šios svetainės įkūrėjui Edvinui Ruočkai kilo pastebėjus, jog didžioji dalis vairuotojų keliaudami į darbovietes savo automobiliuose turi mažiausiai 2-3 laisvas vietas.

„Tuo metu kiti žmonės dažnai turi naudotis viešuoju transportu, kuris nėra toks patogus. Todėl kilo idėja, jog jie gali tarpusavyje bendradarbiauti: keleiviai gali greitai ir patogiai nuvykti iš taško A į tašką B, o vairuotojai gali pavežti ir atgauti bent dalį pinigų už kurą“,- teigia iniciatyvos „Pavežk“ įkūrėjas Edvinas Ruočka.

Kitam vaikinui, Jonui Matuliauskui mintis sukurti projektą „Kas važiuoja“ gimė netikėtai.

Tik abiejoms pusėms sutikus važiuoti kartu, vežėjui ir keleiviui yra atsiunčiama kontaktinė informacija. Tokiu būdu vartotojai gali saugoti savo asmeninius duomenis ir neskelbti jų kur papuola.
Edvinas Ruočka

„Atsitiktinai pamačiau didelę paklausą „Facebook“ grupėse ir puslapiuose. Kilo mintis viską supaprastinti, nes iki tol viskas buvo rašoma „belekaip“ ir kartais visiškai nesuprantamai. Kad rastum žmogų, kuris važiuoja iš vieno miesto į kitą, turėdavai perskaityti daugybę kitų pranešimų/ „postų“. Tad sugalvojome sukurti puslapį, kuriame būtų paieška, padedanti surasti tik tau reikalingą maršrutą“, - teigia projekto „Kas važiuoja“ atstovas.

Tokiomis iniciatyvomis naudotis išties paprasta, nes interneto pagalba nemokamai galima rasti bendrakeleivių, kurie keliauja ta pačia kryptimi, o pasidalinus degalų išlaidomis - kartu ir sutaupyti. Tereikia užsiregistruoti projekto internetinėje svetainėje.

Užsiregistravę iniciatyvos „Mums pakeliui“ internetinėje svetainėje galite suvesti maršrutus, kuriais dažniausiai važinėjate ir sistema jums automatiškai pasiūlys vartotojus, suvedusius panašius maršrutus. Su jai su galėsite susisiekti telefonu, elektroniniu paštu ar Skype. Taip pat galite paskelbti skelbimą su savo maršrutu (kuriuo dažnai važiuojate automobiliu) ir tokiu būdu kiti svetainės lankytojai galės jus surasti. Panašiu principu veikiair kitų projektų svetainės.

Saugumas vežant pakeleivį

Nerimaujate dėl saugumo? Ką gali žinoti, kokių kėslų turintis žmogus veršis pasivažinėti JŪSŲ automobiliu. Visgi projektas „Pavežk“ suteikia galimybes pamatyti žmonių atsiliepimus ir vertinimus apie pakeleivius bei vežėjus. Taip pat šio projekto atstovas Edvinas Ruočka pažymi, jog „žmonės gali užregistruoti savo maršrutą ir tiesiog laukti pakvietimo iš vežėjo ar keleivio“. Gavus pakvietimą galima jį atmesti arba priimti.
Tik abiejoms pusėms sutikus važiuoti kartu, vežėjui ir keleiviui yra atsiunčiama kontaktinė informacija. Tokiu būdu vartotojai gali saugoti savo asmeninius duomenis“, - dėsto jis.

Galiausiai projekto sistema fiksuoja visų vartotojų IP adresus (kompiuterio identifikatorius IP tinkluose,- red. past.) ir jei vienas vartotojas padaro žalą kitam, adresai yra perduodami policijai. Užtikrinant tokių iniciatyvų saugumą daug paprasčiau išsirinkti bendrakeleivius.

Kelionės iš miesto į miestą

Norite sutaupyti keliaudami ne tik į darbą, tačiau ir savaitgalį prie jūros? Galite pasinaudoti „Kas važiuoja“ iniciatyva ir susirasti bendrakeleivį tolimesnėms kelionėms. Šia internetine svetaine paprasta naudotis, tereikia suvesti maršruto pradžią ir pabaigą bei kelionės datą ir sistema jums pateiks pageidavimą atitinkančius rezultatus. Galiausiai ir patys svetainėje galite patalpinti skelbimą.
Iniciatyvos „Pavežk“ atstovo Edvino Ruočkos nuomone, būtent toks elgesys yra pats paprasčiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas automobilių spūstims miestuose sumažinti.

Socialinis tinklas „Facebook“ talpina dešimtis tam skirtų puslapių, pavyzdžiui „Važiuoju-vežu“, „Važiuoju iš taško A į tašką B. Galiu pavežti“, „Važiuojam kartu pigiau“ ir kt. Juose informacijos dažniausiai ieško žmonės, kurie nori nuvykti į tam tikrą miestą ar tokiai kelionei ieško draugijos.

„Facebook“ tinklo puslapiais naudotis paprasta: tereikia palikti norimą žinutę su savo kontaktais. Šiomis iniciatyvomis besinaudojančių vartotojų skaičius itin gausus. Kai kurios bendruomenės turi po keliasdešimt tūkstančių gerbėjų.

Užsienio valstybių patirtis

Užsienio valstybėse neretai mašinų savininkų susitarimas paeiliui vienas kitą pavežti yra remiamas vyriausybių, siūlant atskirą eismo juostą autobiliams, kuriais keliauja du ar daugiau žmonių. Panašią iniciatyvą dabar mėginama taikyti ir mūsų sostinėje (juostos su ženklu „4+“, skirtos daug keleivių vežantiems automobiliams).

Įvairios organizacijos, įmonės įtraukia iniciatyvas dalintis automobiliais į savo ekologinę politiką, sudarydamos galimybes darbuotojams kartu keliauti į darbą (pvz. „Toyota“).

Teikiama nauda

Važiuodami automobiliu vieni ir „veždami“ keturias laisvas vietas išleidžiame daugiau pinigų degalams, sukuriame spūstis gatvėse ir teršiame orą. Vidutinis automobilis 100 km išmeta net apie 160 gr. CO2 dujų. Taigi maždaug tiek šiltnemio efektą skatinančių dujų „sutaupote“, jei sugalvojate pavėžėti kolegą panašų atstumą - vietoj dviejų automobilių tereikia vieno.

Iniciatyvos „Pavežk“ atstovo Edvino Ruočkos nuomone, būtent toks elgesys yra pats paprasčiausias ir mažiausiai investicijų reikalaujantis būdas automobilių spūstims miestuose sumažinti.

Galiausiai naudojantis tokiomis iniciatyvomis, praplėsite savo pažinčių ratą ir susirasite draugų, o gal tiesiog įstrigus toje pačioje automobilių spūstyje pasidalinsite gyvenimiška patirtimi, pasitarsite įvairiais klausimais.

„Dalinimasis kuria pasitikėjimą tarp visuomenės narių ir stiprina bendruomeniškumą, - pabrėžia projekto „Carpool Zone“ atstovas Binh-Sonas. - Žmonės pirmą kartą pasinaudoja tokiomis iniciatyvomis norėdami sutaupyti pinigų, tačiau grįžta, nes jiems patiko ši patirtis. Pats laikas susipažinti su naujais žmonėmis ir susirasti draugų, o tuo pačiu prisidėti prie gaivesnio oro kūrimo“. Vaikinas pradėjo tokią iniciatyvą Amsterdame, tačiau dabar pritaikė ją ir Lietuvai.

Taigi reikia visai nedaug, kad spūstys pamažu trumpėtų, o oras didmiesčiuose taptųšvaresnis. Tiesiog paskambinkite kolegai ir pasiūlykite pavėžėti!