Traukiniai Lietuvoje tik iš dalies pritaikyti jais keliaujantiems dviratininkams, problematiškas ir dviračių transportavimas lėktuvais, teigia dviratininkų klubo „Ilgas kelias“ įkūrėjas Rokas Rožickas ir Panevėžio dviračių sporto federacijos atstovas Bronislavas Pliavga.

Transporto paslaugas teikiančių bendrovių atstovai teigia, kad dviratininkų skundai realaus pagrindo neturi, rašo Lrt.lt.

Dviratininkų mėgėjų klubo „Ilgas kelias“ įkūrėjas Rokas Rožickas pastebi, kad daugiausia sunkumų dviratininkams kyla dėl žemagrindžių traukinių stygiaus.

Anot dviratininko, Lietuvoje kursuojantys traukiniai yra labai aukšti, o dviračiai dažniausiai būna apkrauti, tad įsikelti juos į kupė tikrai nėra lengva. R.Rožicko nuomone, „Lietuvos geležinkeliai“ turėtų pasirūpinti specialiais keltuvais, kurie padėtų dviratininkams su savo transporto priemonėmis lengviau patekti į traukinio vidų.

„Ypač senose stotyse traukiniai stovi truputėlį per trumpai, sunku skubiai dviračius įsikelti“, – pasakojo R. Rožickas.  

Lrt.lt kalbintas dviratininkas taip pat guodėsi, kad dėl nepakankamai išvystytos geležinkelių infrastruktūros jam ir jo bendraminčiams dažnai tenka atsisakyti dviratininkų mėgstamų maršrutų arba jiems pasiekti tenka sugaišti daugiau laiko nei būtų būtina.

„Yra labai dviratininkų mėgstamas rajonas Druskininkai, o iki jo traukiniai nevažiuoja. Druskininkuose paprasčiausiai nėra bėgių į kitus Lietuvos miestus, jie eina per Baltarusiją.

Jeigu dviratininkai ten vyksta, tai važiuoja iki Varėnos arba Marcinkonių ir toliau jau tenka minti. Viena diena sugaištama vien tik nuvažiuoti iki Druskininkų. Problematiška pasiekti ir kai kuriuos Šiaurės Lietuvos miestus“, – sakė R. Rožickas.

„Jeigu nėra labai daug važiuojančių žmonių, tai be tų kablių (specialiai dviračiams pastatyti ir pritvirtinti traukinio kupė įrengtos vietos – red. past.) dar galima laisvai 3–4 dviračius pastatyti. Tačiau kada būna piko metas, važiuoja daug žmonių, tai jau sudėtingiau“, – sakė pašnekovas.

„Lietuvos geležinkeliai“ Rinkodaros skyriaus viršininkas Andrius Petrušis lrt.lt teigė, kad keltuvų dviračiams nėra ne tik vienoje Lietuvoje – nėra jų ir visoje Europoje. A.Petrušis patarė dviratininkams susidūrus su anksčiau minėtomis problemomis nedvejoti ir kreiptis pagalbos į aptarnaujantį personalą.

„Mūsų pozicija tokia, kad jeigu yra toks prašymas, kad traukinys ilgiau pastovėtų, mes visuomet stengiamės jį išpildyti. Mašinistas nevažiuoja tol, kol žmonės nesulipa.

A. Petrušis užtikrino, kad „tikrai atsižvelgiama į kiekvieną prašymą“, o su dviratininkais šiuo metu „ypač bendradarbiaujama“.

Panevėžio dviračių sporto federacijos nario Bronislavo Pliavgos teigimu, dviratininkams daugiausia problemų sukelia ne kelionės traukiniais, bet lėktuvais.

„Nuolat būna problemų su svoriais ir viršsvoriais, įkainiais. Nėra tokių rimtų įkainių. Priduodant bagažą būna tie svoriai tokie...“, – sakė pašnekovas.