Apmirus nekilnojamojo turto rinkai be darbo liko gelžbetonio gamyklos. Vargiai sudurdamos galą su galu bendrovės mažina atlyginimus, atleidžia darbuotojus ir pardavinėja techniką.

Krizė smogė kone visų sektorių įmonėms, tačiau ypač negailestinga ji statybinių medžiagų gamintojams - parduoti produkcijos nepavyksta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Viena vertus, sunkių gelžbetonio konstrukcijų gabenti toli neapsimoka, kita vertus, nelabai kas jas ir perka.

„Neturime šiuo metu užsakymų, nesame pasirašę sutarčių dėl didesnės apimties produkcijos pardavimų, - pripažino gelžbetonio konstrukcijų gamybos bendrovės „Aksa“ generalinis direktorius Eimantas Blažauskas. - Šiek tiek krutame, nes baigiame tiekti medžiagas pagal anksčiau sudarytas sutartis“.

Išgyvenimo galimybes Kauno verslininkas vertina atsargiai: jeigu krizė truks metus, išlikti pavyks, priešingu atveju prognozuoti ką nors būtų sudėtinga.

E.Blažauskas, kaip ir kai kurie kiti šio verslo atstovai, įsitikinęs, kad krizė surys ne vieną statybinių medžiagų gamintoją.

Apie sunkumus daugelio statybinių medžiagų gamybos įmonių vadovai linkę nepasakoti, nes vieša informacija apie sudėtingą finansinę padėtį gali pakenkti.

„Kasdien turime tikinti kreditorius, kad atsiskaitysime už žaliavas, o jūs norite, kad viešai pasakotume, jog neįsivaizduojame kaip tai padaryti“, - atsisakydamas duoti interviu sakė Kauno verslininkas.

Bendrovės „Kauno gelžbetonis“ direktorius Algimantas Aleksynas patvirtino, kad įmonė šiuo metu patiria sunkumų, tačiau plačiau komentuoti įmonės finansinės padėties nesutiko: „Nesidalinsiu su jumis įspūdžiais, nes nemėgstu nei girtis, nei skųstis. Jokios informacijos nepateiksiu, nes ji - konfidenciali“.

„Vilijampolės gelžbetonio“ direktorius Marius Bagdonas neslepia, kad įmonės veiklos apimtys sumažėjo, tačiau atsisakė pateikti tikslius gamybos apimčių mažėjimo skaičius. Esą gamybos apimtis krito lygiai tiek, kiek sumažėjo statybų rinka Kaune ir apylinkėse.

„Aksos“ gamybos apimtys paskutinį praėjusių metų ketvirtį sumenko 40 procentų, o per sausį ir vasarį - dar ženkliau. E.Blažauskas aktyviai domisi produkcijos eksporto galimybėmis į Skandinaviją, Lenkiją, Baltarusiją, Kaliningrado sritį, tačiau sutarčių su galimais pirkėjais pasirašyti kol kas nepavyko.

Skelbimų svetainėse internete ir laikraščiuose pastaruoju metu pagausėjo siūlymų pirkti statybinius kranus, betono maišykles, betonvežius, kitokią statybinę techniką ir įrengimus.

„Dabar galima nusipirkti įvairių specializuotų mechanizmų, transporto technikos pakankamai pigiai, nes visiems reikia pinigų. Pirmiausia parduodama tai, ko mažiausiai reikia arba kas yra paklausu rinkoje“, - aiškino kelis betonvežius parduodantis skelbimo autorius. Esą betonvežiai paprastai kainuoja iki 30 proc. daugiau, tačiau dabar jie parduodami pigiau.

Panaršius internete galima rasti ne vieną skelbimą, kuriame siūlomą įsigyti „Vilijampolės gelžbetonio“ transporto priemonių.

„Bendrovė visuomet stengiasi parduoti seną technologinę įrangą, mašinas, o pirkti naujus mechanizmus“, - į klausimą apie tai, kodėl parduoda transporto priemones, atsakė M.Bagdonas.