Kauno valdžia siūlo svarstyti galimybę kitąmet perlaidoti Jungtinėse Valstijose prieš 70 metų žuvusio ir ten palaidoto pirmojo Lietuvos prezidento Antano Smetonos palaikus – dėl to miesto meras Andrius Kupčinskas žada kreiptis į prezidento artimuosius.

„Tai ne tik idėja. Iš tiesų ketiname kreiptis į artimuosius neformaliai, bandome kontaktuoti per išeivijos bendruomenę ir bandysime pirmiausia neformaliai išsiaiškinti, kokia yra artimųjų valia. Prezidento valią mes žinome, tačiau reikalinga ir artimųjų valia – kitaip ta iniciatyva neturės prasmės“, – sakė Kauno miesto meras.

2014 metais sukaks 140 metų tarpukario Lietuvos prezidento Antano Smetonos gimimo ir 70 metų nuo jo žūties. Kitais metais taip pat bus pažymima dar viena svarbi data – prieš 95 metus A. Smetona buvo išrinktas pirmuoju Lietuvos prezidentu.

A. Kupčinsko teigimu, sužinoti artimųjų valią ir išsiaiškinti, ar tokią idėją palaikytų išeivijos lietuviai, turėtų pavykti per vasarą. Jei idėjai būtų pritarta, Kauno miesto mero teigimu, rudenį būtų galima formuoti darbo grupę.

„Kiltų diskusija: ar Vilniuje, ar Kaune, ar tėviškėje. Kita vertus, visi jo iškiliausi veiklos metai prabėgo Kaune – Kaunui tuo metu taip lėmė istorinės aplinkybės, kad teko atstovauti visai Lietuvai, skleisti valstybingumą ir ginti nepriklausomybę. Tad mums atrodytų, kad turėtų būti Kaune, galbūt prie Prisikėlimo bažnyčios“, – apie galimą prezidento perlaidojimo vietą svarstė A.Kupčinskas.

1944 metais per gaisrą JAV tragiškai žuvęs A.Smetona buvo palaidotas Klivlando kapinėse. 1975 metais prezidento palaikai buvo perkelti į Čerdono miestelį, kur gyvena jo giminaičiai.

„Jau daugiau nei dvidešimt metų Lietuva yra nepriklausoma valstybė. Manau, kad laikas su derama pagarba palaidoti A. Smetoną Tėvynėje jau atėjo, – įsitikinęs Kauno miesto meras. – Nepaisant kontraversiškų vertinimų dėl jo vaidmens 1926 m. perversme, demokratijos suvaržymų, negalima nuneigti A. Smetonos valdomos tarpukario Lietuvos laimėjimų, jo pastangų stiprinant valstybės nepriklausomybę, išlaviruojant sudėtingomis to meto tarptautinėmis aplinkybėmis, vykdant kultūrinimo ir lietuvinimo misiją."

Kaune, Panemunėje, yra A. Smetonos vardu pavadinta alėja, kuria prezidentas mėgo jodinėti. Mieste taip pat veikia A. Smetonos gimnazija, o Istorinės prezidentūros kiemelyje 1996 m. pastatytas vienintelis A. Smetonos paminklas šalyje.

A. Smetona Lietuvos prezidentu buvo dukart. Pirmuoju prezidentu jis buvo išrinktas 1919 metais ir šias pareigas ėjo metus. 1926 metais po karinio perversmo jis vėl įsitvirtino valdžioje ir vadovavo šaliai iki sovietų okupacijos 1940 metais.

A. Smetona vertinamas dėl Lietuvos valstybingumo įtvirtinimo ir tautiškumo stiprinimo tarpukariu, kuris lėmė, kad tauta po 50 metų trukusios sovietų okupacijos vėl atkūrė nepriklausomybę. Tačiau kritikai atkreipia dėmesį į nedemokratinį jo valdymą ir tai, kad pasitraukdamas į Vokietiją sovietams okupuojant Lietuvą, A.Smetona nepaskelbė jokio pareiškimo tautai.

Pernai Kristaus Prisikėlimo bažnyčios šventoriuje, buvo perlaidoti 1941 m. Lietuvos laikinosios vyriausybės vadovo Juozo Brazaičio palaikai. A. Kupčinskas buvo J. Brazaičio perlaidojimo Tėvynėje renginius kuravusios komisijos pirmininkas.