Aleksoto aerodrome galima iškasti milžinišką baseiną, jame plukdyti milžinišką lėktuvnešį, ant kurio driektųsi pakilimo takas. Tokių istorinio areodromo vizijų iki šiol nebuvo.

Įsmeigtos daugelio akys

Netoli Kauno centro 95 metus orlaiviams tarnaujanti 200 ha teritorija atlaikė kelias okupacijas ir nepakeitė paskirties. Vis dėlto šis milžiniškas plotas nelieka nepastebėtas. Jis vis įkvepia verslius arba kūrybingus žmones skelbti vizijas, kaip naudingiau šią teritoriją panaudoti.

Braižyti čia ir golfo laukai, ieškota vietos ir gyvenamiesiems namams. Dabar šį, vieną seniausių ir tebeveikiančių aerodromų Europoje saugo paveldo vertybės statusas. Aerodromas veikiantis, bet čia neskraidoma reguliariai. Jis daugiausia naudojamas sporto, pramoginei aviacijai. Paprastą dieną čia gali girdėti žiogų griežimą, pievą šienaujančio traktoriaus burzgesį ir retsykiais – nediduko lėktuvo variklį.

Šmaikštumas pranoko realybę

Nuo praėjusių metų sklidusios kalbos, kad reikėtų suorganizuoti architektų plenerą, galiausiai materializavosi. Sukurti šios teritorijos viziją patikėta jauniems architektams iki 40 metų. Susibūrė septynios komandos, kuriose vyravo neseniai architektūros mokslus baigę jaunuoliai, jiems talkino architektūros studentai.

Per dvi paras trukusias plenero dienas komandos pateikė rezultatus, nustebinusius vyresniuosius kolegas, darbus vertinusius Kauno architektūros ir urbanistikos ekspertų tarybos (KAUET) narius. Plenero dalyviai nebuvo varžomi jokių sąlygų.

"Vieni pakilo į dangų, kiti liko ant žemės. Aukštesnes vietas skirsiu tiems, kurie pažvelgė į problemą iš viršaus tiek tiesiogine, tiek perkeltine prasme", – dalyvių darbus suskirstė architektas Vygintas Merkevičius.

"Dangun pakilo" dviejų komandų darbai. Milžiniškas apvalus vandens telkinys aerodromo teritoriją okupavo Erikos Strikaitytės, Mažvydo Zajankausko, Rūtos Greičiūtės, Mariaus Ščerbinsko ir Justo Prikockio projekte, pavadintame "Kompromisas".

Užtvindyti teritoriją juos paskatino tai, kad vis nesibaigia debatai tarp oreivių, gyventojų bendruomenės ir verslo, kas turėtų vykti aerodrome. Tad beliko ieškoti neeilinio kompromiso.

Pasak autorių, lėktuvnešis vandenyje būtų sensacija, išgarsinsianti Kauną visame pasaulyje. Šio objekto viduje – visa reikalinga įranga orlaiviams prižiūrėti. Laive veiktų net ir atominė elektrinė.

Kadangi oreiviai skundžiasi, kad sunku nutūpti pučiant šoniniam vėjui, tai šį pakilimo taką būtų galima pasukti reikiama kryptimi. Bendruomenė guodžiasi, kad neturi baseino, paplūdimio – štai ir jų noras įgyvendintas! Verslininkų noras svaidyti golfo kamuoliukus irgi nepamirštas – tai kuo laisviausiai galima daryti ir nuo lėktuvnešio platformos.

Tuos KAUET narius, kurie "Kompromiso" autorių mintis priėmė kaip svaičiojimus, nokautavo šio projekto ekonominė nauda. Komanda suskaičiavo: iškasti baseiną kainuotų 25 mln. litų. Tačiau kiekvieno iškasto molio kilogramą pardavus po vieną centą, esą būtų galima uždirbti 325 mln. litų.

Išaukštinta žemdirbystė

Kitas nežabotos fantazijos vaisius – "Agrodromas". Šio projekto kūrėjai – Mindaugas Butvila, Vaidotas Kaluškevičius, Kęstas Vaikšnoras ir Paulius Vaitiekūnas pastebėjo, kad dabar aerodromas yra plynas laukas, kuriame burzgia žemės ūkio technika – pjaunama žolė, kuri nesurenkama ir nepanaudojama.

Kadangi lietuviai jaučia meilę žemei, todėl architektai pasiūlė unikalią išeitį, kaip aerodromui tapti išskirtiniam ir save išlaikančiam.

Palikus pakilimo takus, likusį lauką siūloma užsėti geltonai ir žaliai žydinčiais rapsais. Jų derlius gali būti nuimamas du kartus per metus, iš jo būtų gaminami degalai orlaiviams. Šių kultūrų lauke galima išpjauti įvairias kompozicijas – simbolius, kurie matytųsi iš oro.

Jei rapsų verslas nepasiteisintų, jį galbūt išgelbėtų atrėžtame plotelyje užsėtas rugių laukas. Pastarasis vadintųsi "seksodromu", šio verslo principo autoriai nedetalizavo.
Bemaž visi KAUET nariai dėkojo minėtų darbų autoriams už fantazijos pliūpsnį, darbą "Kompromisas" apdovanojo trečiąja vieta. Pirmąją ir antrąją vietas komisija skyrė "ant žemės nusileidusiems" darbams.

"Skrydis per istoriją", kurį kūrė Rimas Adomaitis ir Petras Vilutis, surinko daugiausiai balų. Autoriai mėgino realiomis priemonėmis suderinti visų visuomenės grupių interesus.

Šiaurinėje teritorijos dalyje siūloma atstatyti istorinius aerodromo pastatus, kur įsikurtų muziejus, mokslo centrai, vaikų skraidymo mokykla. Virš atstatytųjų pastatų siūloma įrengti papildomą stogą, kad ir prastu oru šioje aplinkoje galėtų vykti renginiai.

Po tokiu pat stogu, kurio forma būtų kaip lėktuvo sparnas, pasak autorių, galėtų būti ir lauko ekspozicija ties Veiverių plentu rytinėje zonoje. Be to, šioje pusėje siūlyta įrengti automobilių stovėjimo aikštelę, kurios reikėtų, kai vyktų dideli renginiai. Vakarinė zona būtų skirta aktyviam poilsiui – laipiojimui, golfui ir kitai veiklai.

Pasigedo autentiškų detalių

Antrosios vietos laimėtojai – Martynas Radzevičius, Guoda Bardauskaitė ir Gintaras Duoba aerodrome įžvelgė "Motorų terapiją".

Šie autoriai, kaip ir dalis kitų plenero dalyvių, pasiūlė pasitelkti iš miesto centro ateinančią geležinkelio liniją, o nuo Aleksoto funikulieriaus iki aerodromo teritorijos įrengti pėsčiųjų, dviratininkų alėją.

Projekto kūrėjų nuomone, tiek vietiniai gyventojai, tiek turistai trauktų į aerodromą pasivaikščioti, suktų ratus dviračių takais ar nusipirktų apžvalgos skrydį. Prie Veiverių plento veiktų lauko ekspozicija, aviatorių atminimo parkas, o vienas orlaivis, kaip aerodromo ženklas, būtų eksponuojamas prie pagrindinės įvažos. Vietos liktų ir Aleksoto bendruomenės, sporto centrams, maitinimo įstaigoms, sporto aikštelėms, kempingui.

Pratęsus takus, šie galėtų būti skirti ne tik ore skriejančių, bet ir ant žemės riedančių priemonių mylėtojams, kad ir traukos lenktynininkams.

Viliamasi, kad geriausios jaunųjų architektų mintys bus išnaudotos kuriant realų projektą, kuriam įgyvendinti tikimasi pritraukti ES lėšų.