Penktadienį Valstybinei komisijai priėmus darbus, baigtas Vilniaus vakarinio aplinkkelio IA etapas, žymintis Lazdynų tilto rekonstrukcijos pabaigą.

Jos metu buvęs šešių eismo juostų tiltas praplatintas iki aštuonių, sutvirtintos senojoje tilto dalyje buvusios išorinės pluoštų atsparos, atlikta tilto bei jo prieigų apdaila.

Tiltas buvo ne tik atnaujintas, bet ir išplatintas – anksčiau važiavę šešiomis eismo juostomis, dabar automobiliai gali važiuoti aštuoniomis. Naujomis juostomis naudojasi iš Laisvės prospekto pusės atvykstančios transporto priemonės. Tiltas praplatėjo 11,25 m ir dabar jo bendras plotis siekia 39 m, o ilgis – 233 metrus. Lazdynų tiltu vairuotojai naudojasi jau nuo rugpjūčio pabaigos.

Darbai, kuriuos atliko kelių ir tiltų statybos įmonės „Kauno tiltai“ bei „Panevėžio keliai“, pradėti 2009 m. pradžioje. „Kauno tiltai“ šiame projekte statė naująją tilto dalį, o „Panevėžio keliai“ atliko senosios tilto dalies rekonstrukciją.

Pasak Vilniaus miesto savivaldybės specialistų, Vilniaus vakarinis aplinkkelis inžinerine prasme – vienas sudėtingiausių miesto susisiekimo infrastruktūros objektų. Jo statybai buvo ir bus naudojamos naujausios Lietuvoje taikomos kelių statybos technologijos, surasti nestandartiniai inžineriniai sprendimai.

Bendrovės „Kauno tiltai” techninio direktoriaus pavaduotojo Rimanto Vagonio teigimu, dažniausiai, statant tiltus, sijos stumiamos iš vienos upės pusės. Šįkart, dėl savitos tilto konstrukcijos, sijos buvo stumiamos iš abiejų Neries krantų. Tam buvo naudojami hidrauliniai dvigubo veikimo cilindrai.

Bendra Lazdynų tilto rekonstrukcijos projekto vertė – 125,5 mln. Lt. Dalis šios sumos – 69,673 mln. Lt – finansuojama Europos Sąjungos lėšomis.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio projektas išskaidytas į tris etapus. IA ir I etapai apima Lazdynų tilto rekonstrukciją ir aplinkkelio dalies statybą nuo Oslo g. iki L.Asanavičiūtės gatvės. II etape numatoma tiesti aplinkkelio dalį nuo L.Asanavičiūtės g. iki Ozo gatvės, III – nuo Ozo g. iki Ukmergės gatvės.

Vilniaus meras Vilius Navickas tikina, kad nuo šiol tiek transporto eismo, tiek ekologinė situacija mieste ženkliai pagerės.

„Vilniaus vakarinis aplinkkelis, kurį žadame baigti 2014 metais, padės sumažinti transporto spūstis, sudarys patogias sąlygas tranzitiniam eismui, važiuojančiam šiaurės ir pietų kryptimis, padės apvažiuoti miestą, dėl to sumažės triukšmas ir aplinkos tarša, eismo sąlygos taps saugesnės, sutrumpės kelionės laikas“, – sako Vilniaus meras Vilius Navickas.

Vilniaus vakarinio aplinkkelio trasa sujungs tarptautinį IXB transporto koridorių (Kijevas-Minskas-Vilnius-Klaipėda) su Vilniaus-Panevėžio automagistrale. Drauge su Vilniaus pietiniu aplinkkeliu šis aplinkkelis yra neatsiejama tarptautinio IXB transporto koridoriaus dalis.

Tarptautiniam susisiekimui reikšmingas Vakarinis aplinkkelis yra vienas svarbiausių Vilniaus miesto gatvių infrastruktūros projektų.