Nuo 2013 metų sausio naujai Vyriausybei padidinus minimalią algą iki 1 tūkst. litų, daugumai šalies savivaldybių iškilo klausimas, kur gauti papildomų lėšų, norint atsiskaityti su biudžetinių įstaigų darbuotojais. Kauno miesto savivaldybė algoms turi papildomai sukrapštyti 7,3 mln. litų.

Ieškodama galimų resursų, vietos valdžia nusprendė apkarpyti miesto ūkiui skirtus pinigus. Todėl, pavyzdžiui, Kauno gatvėse bus užlopyta mažiau duobių, rečiau pjaunama žolė.

„Valstybė nepadengs mums šių papildomų išlaidų, taigi turėsime kažką nuskriausti. Labiausiai nukentės miesto ūkis, tačiau darbuotojams bus išmokėtas atlyginimas, nes mums tai prioritetas“, – portalui kaunodiena.lt sakė Kauno miesto savivaldybės administracijos direktorius Dainius Ratkelis.

Anot D. Ratkelio, minėti milijonai jau įtraukti į Kauno miesto savivaldybės biudžetą, kuris bus tvirtinamas vasario 28 dieną.

„Savivaldybei priklauso daug biudžetinių įstaigų: tai darželiai, mokyklos, teatrai, muziejai. Jų darbuotojams –valytojoms, virėjoms, pagalbiniams darbininkams – reikės mokėti daugiau. Mums tai didelė našta“, – sakė D. Ratkelis, apgailestavęs, kad tokią didelę sumą būtų galima naudingai panaudoti miesto reikmėms.

Remiantis Lietuvos savivaldybių asociacijos atlikta apklausa, tik trims savivaldybėms – Klaipėdos, Šiaulių miesto ir Kaišiadorių rajono – netrūksta lėšų padidintai minimaliai algai išmokėti.