Nepasitenkinimas, kad ligoninėse pacientams reikia papildomai mokėti už vaistus ir medicinos priemones neslopsta. Gydymo įstaigų vadovai pabrėžia, kad per prievartą iš ligonių niekas pinigų neima.

Išlaidas prašo kompensuoti

Klaipėdos tarybos asmens sveikatos komisija pirmadienį į posėdį pakvietė penkių Klaipėdos ligoninių: universitetinės, Jūrininkų, respublikinės, vaikų ir slaugos vadovus.

Pastarųjų prašyta paaiškinti, kodėl pacientai papildomai turi mokėti už gydymą, kai deklaruojama, kad Lietuvoje gydymas yra nemokamas. Ligoninių vadovų klausta, ar tokie veiksmai yra teisėti.

Asmens sveikatos komisijos pirmininkė Natalja Istomina pasakojo, kad Socialinės paramos skyrimo komisija nuolat gauna informacijos, kad žmonėms ligonėse reikia pirkti papildomas priemones: vaistus, paketus operacijoms, pleistrus. Pacientai išleidžia skirtingas sumas priemonėms: ir 300, ir 900 litų.

Klaipėdiečiai prašo kompensuoti šias išlaidas savivaldybės.

Žmonės taip pat piktinasi, kad vienose ligoninėse už tas pačias operacijas reikia mokėti, o kitose ne. Pacientai tvirtina, kad net toje pačioje ligoninėje mokamos skirtingos sumos.

„Kyla daug neaiškumų. Trūksta informacijos, kiek pacientai ir už ką turi mokėti, ar šie mokesčiai yra teisėti“, – dėstė komisijos nariai. Anot jų, ligoninės gali ir sukčiauti. Prašyti, kad pacientas įsigytų priemones, o vėliau pinigus už jas pasiimti ir iš Ligonių kasų.

Nesutvarkyta teisinė bazė

Posėdyje dalyvavę gydymo įstaigų vadovai pabrėžė, kad niekur nėra nurodyta, jog Lietuvoje gydymas yra visiškai nemokamas. Ligonių kasos apmoka tik paciento pagrindinės ligos gydymą.

„Ką daryti, jei žmogus serga keliomis ligomis? Kas už tai turi mokėti?“, – klausė vadovai.

Jie pabrėžė, kad pagrindinė problema yra nesureguliuota teisinė bazė.

„Įstatymas palieka ligonines su ligoniais kariauti vienas“, – teigė Klaipėdos universitetinė ligoninės vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Virgilijus Vanagas.

Jis pabrėžė, kad pateikti visą paslaugų kainyną būtų sudėtinga. Jis yra 900 puslapių: „Reikėtų prašyti ministerijos, kad išleistų jo tapetus ir išklijuoti ligoninės“.

Respublikinės Klaipėdos vyriausiojo gydytojo pavaduotojas Zigmas Juzumas pabrėžė, kad Ligonių kasos negali visko apmokėti. Anot, jo Lietuvoje trūksta papildomo sveikatos draudimo.

„Nei vieno žmogaus per prievartą negydome, nei vieno per prievartą į vaistinę nevedame, nei vienas pacientas nebuvo neišoperuotas. Juk žmogus pats suvartoja vaistus ar priemonės naudojamos dėl jo gerovės. Nė vieno daikto niekas neišsineša“, – pabrėžė pavaduotojas.

Mokėti reikia ne visur

N.Istomina pastebėjo, kai pacientams pakišama pasirašyti krūva dokumentų, o šie neperskaitę pasirašo. Taip pat būna, kad paklausus, kas bus, jei nesutiksi mokėti, pasiūlo vykti į kitą ligoninę.

Z.Juzumas pripažino, kad problemų yra su darbuotojų disciplina ir jas reikia išspręsti. Anot jo, ne visi gydytojai tinkamai išaiškina pacientui, už ką ir kodėl reikia mokėti.

„Ligonis nesupranta ir kyla skundai. Šią problemą reikia spręsti“, – teigė pavaduotojas.

Klaipėdos Jūrininkų ligonės vyriausiasis gydytojas Jonas Sąlyga aiškino, kad šioje gydymo įstaigoje iš pacientų jau pusmetį nėra prašoma patiems pirkti papildomų vaistų ar vaistų.

Dėl šios priežasties įstaigai teko iki 13 mln. litų padidinti medikamentų biudžetą.

Anot Z.Juzumo, sveikatos sistemoje daug neišspręstų klausimų. Neaišku, ką daryti su ligoniais, kurie, kaip paaiškėja po gydymo, yra registruoti užsienyje. Praėjusį mėnesį tokių pacientų buvo 7.

Komisijos narių teigimu, daugiausia skundų Ligonių kasos sulaukiama dėl priemokų Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Klaipėdos ligoninėse per metus gydomi apie 100 tūkst. pacientų.