Sostinėje pasibaigus Kaziuko mugei bus svarstoma galimybė kreiptis į UNESCO dėl jos įtraukimo į nematerialaus pasaulio paveldo objektų sąrašą.

"Mums didinant autentikos nuošimtį šitame šurmulyje, kilo mintis, kad tai galėtų būti UNESCO nematerialaus paveldo objektu ir įtrauktas į sąrašą, nes šio renginio istorija prasideda 1604 metais", - apie idėją siūlyti įtraukti Kaziuko mugę į UNESCO sąrašą  sakė Vilniaus vicemeras Gintautas Babravičius.

Jis pabrėžė, kad kol kas tai tik idėja, kuri pradedama svarstyti. "Bet tai yra tik idėja, tik pradėta svarstyti, dėl to jokių kitų nei prielaidų, nei informacijos nėra. Kada pabaigsime šitą Kaziuką, pasižiūrėsime kartu su mokslininkais, kartu su vadybininkais ir kitais specialistais, ir situaciją patyrinėsime, kriterijus, ir tada nuspręsime, ar yra pagrindas judėti", - kalbėjo G.Babravičius.

Tuo metu Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos generalinė sekretorė Asta Dirmaitė tokią idėją vertino atsargiai. "Šiuo atveju dėl Kaziuko mugės aš kol kas skeptiškai žiūriu, bet gal galima rasti kažkokį kampą, kaip bus pateikta, kokia bus koncepcija", - sakė ji.

Pasak A.Dirmaitės, objekto įtraukimo į nematerialiojo pasaulio paveldo objektų sąrašą procedūra trunka mažiausiai dvejus metus. "Vertina nepriklausomi ekspertai, jie atvažiuoja, tikrina tai, kas parašyta, susitinka su žmonėmis. Nes tai turi būti gyva tradicija, ne tai, kad kažkur tik koncerte", - kalbėjo ji.

Lietuvos radijui A.Dirmaitė sakė, kad tikslingiau būtų siekti, kad į minėtąjį sąrašą būtų įtrauktos Vilniaus krašto verbos: "Verbos galėtų būti pripažintos kaip tikras ir autentiškas paveldas. Kaziuko mugė yra mugė, jomarkas, turgus. Tokie dalykai vyksta visame pasaulyje ir įtikinti pasaulį, kad tai yra autentiška, unikalu ir vienetiniai dalykai yra tikrai labai sunku".

Anot jos, šią idėją turėtų svarstyti Kultūros ministerija ir Lietuvos liaudies kultūros centras.

G.Babravičiaus teigimu, šiemet Kaziuko mugė buvo kaip niekada gausi. Joje dalyvavo apie 1,2 tūkst. prekybininkų, arba 200 daugiau su pernai. Apie 5 proc. jų sudarė užsieniečiai - Lenkijos, Latvijos, Estijos, Vengrijos, Suomijos, Didžiosios Britanijos bei Baltarusijos piliečiai.

Jauniausia Kaziuko mugės dalyvė buvo trylikametė, vyriausioji - 84 metų. Be to, mugė pirmą kartą užėmė tokią didelę miesto teritoriją. Ji šurmuliavo visame Gedimino prospekte, taip pat Šventaragio, B.Radvilaitės, Maironio, Pilies ir Didžiojoje gatvėse bei Rotušės aikštėje.

Savivaldybės pajamos iš mugės viršijo 100 tūkst. litų. "100 tūkst. jau yra, o išlaidos kultūrinei daliai buvo 80 tūkst. Tai galima teigti, kad renginys pats atsiperka", - teigė G.Babravičius. 2008 metais miesto pajamos iš Kaziuko mugės buvo mažesnės nei 35 tūkst. litų, pernai - 80 tūkst. litų.

Šiais metais pirmą kartą per mugę surengtos regiono dienos. Ištraukus burtus pradėta nuo Dzūkų dienų. Kitąmet traukiant burtus paaiškės, kuris iš likusių Lietuvos regionų bus reprezentuojamas 2011-aisiais.

Kaziuko mugė Vilniuje švenčiama nuo 1604-ųjų.