Šių metų Lietuvos futbolo klounai – Klaipėdos klubai „Atlantas“ ir „Klaipėda“ nesusijungs. Didelė tikimybė, kad dvejus metus egzistavusios pastarosios ekipos iš viso neliks.

„Rašykite, kad nesutapo charakteriai“, – pajuokavo „Atlanto“ klubo prezidentas Vacys Lekevičius, paklaustas, kodėl sužlugo jungtuvės.

„Klaipėdos“ ekipos direktorius Raimondas Beliauskas, patvirtinęs, kad susijungti ir burti vieną komandą nepavyko, mestelėjo akmenį į V.Lekevičiaus daržą: „Su juo neįmanoma tartis. Vieną dieną jis pareiškia, kad viskas nusibodo, darykite, ką norite, o apsisukęs kalba ką kitą. Negana to, dingsta savaitei, dviem. Kai surandame jį, pasako, jog nepasirašys po jungtuvių sutartimi“.

V.Lekevičius pastaraisiais mėnesiais aktyviai dirba. Kalbasi su žinomu Klaipėdos verslininku, klubu besidominčiais investuotojais iš artimojo užsienio.

Bene konkrečiausias pokalbis tarp „Atlanto“ prezidento ir Rusijos verslininko vyko pirmadienį. Ar prašviesės miesto futbolo padangė, bus atsakyta greitai – šiandien arba rytoj.

„Dirbu dvylika valandų per parą, nemiegu naktimis, – vakar dievagojosi V.Lekevičius, pabrėždamas, kaip stengiasi dėl komandos. – Baigiu išsklaidyti virš klubo tvyrantį bankroto debesį.“

„Klaipėdos“ stovykloje ruošiamasi kelti baltą vėliavą. Užėmę paskutinę poziciją, ši ekipa prarado vietą A lygoje. Jungtuvės su „Atlantu“ būtų leidusios „Klaipėdos“ ekipos nariams išlikti pajėgiausių šalies komandų būryje. Tačiau dėl žlugusių derybų antroji uostamiesčio vienuolikė turėtų žaisti 1-ojoje lygoje.

Vargu ar net 2-oje lygoje skambės „Klaipėdos“ pavadinimas.

„Nežinau, ar žaisime. Greičiausiai – ne. Esame nusivylę. Neįstengėme užkurti „moskvičiaus“, – niūrios nuotaikos neslėpė R.Beliauskas. – Mums nepavyko rasti turtingų rėmėjų. O lėšų, kurias gaudavome iš smulkesnių bendrovių, neužteko, kad žaistume A lygoje. Būti toliau ištiktiems agonijos nematome prasmės.“

Direktorius atviravo, kad įkūrę „Klaipėdą“ tikėjosi sulaukti verslininkų, norinčių remti komandą, kurioje nėra V.Lekevičiaus.

„Manėme, kad sukūrę alternatyvų klubą „Atlantui“ sulauksime naujų rėmėjų. Tačiau alternatyva neužsitikrino sau gyvenimo“, – pripažino R.Beliauskas.

Vadovas prasitarė, jog komandos biudžetą tuštino ne vien algos žaidėjams.

„Mus – pražudė Gargždai, – direktorius turėjo omeny brangią šio miestelio stadiono nuomą už rungtynes, treniruotes. – Kai pakvietėme dirbti brazilą trenerį, jis nesuprato, kas pas mus dedasi. Klausė, kur žiūrovai, kur aistruoliai, stebėjosi, kad treniruotis ir žaisti vykome į mažą miestelį. Ant Klaipėdos stadiono vejos pabėgioti pirmą kartą sulaukėme leidimo tik birželio mėnesį.“

Paklaustas, ką darys su susikaupusia nemaža skola, kuri, anot sklandančių kalbų, siekia apie 400 tūkst. litų, R.Beliauskas neslapukavo: „Iš skolų liūno nesikapstysime, o skelbsime bankrotą. Jei būtume susijungę su „Atlantu“, būtume sudėję abiejų komandų skolas ir pagal grafiką jas mažinę. Šiandien nelieka nieko kito, kaip galvoti tik apie bankrotą“.