Klaipėdos jūrų uostas ir „Klaipėdos nafta“ antradienį pasirašė galutinį susitarimą.

Tai - maždaug 260 mln. litų (su PVM) bendros investicijos į suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo infrastruktūrą.

„Klaipėdos nafta“ ir Klaipėdos jūrų uosto direkcija pasirašė papildomą susitarimą dėl investavimo ir investicijų kompensavimo tvarkos ir sąlygų - jis papildė liepos 5 dienos jūrų uosto infrastruktūros sukūrimo dvišalę sutartį bei patikslino bendrovės ir uosto bendradarbiavimo sąlygas, įgyvendinant SGD terminalo projektą, per Vilniaus biržą pranešė „Klaipėdos nafta“.

Be kita ko, šalys susitarė dėl preliminarių investicijų į uosto infrastruktūrą. Numatoma, kad uosto investicijos, susijusios su jo parengimu SGD terminalo veiklai - tai yra gilinimo darbai, radiolokacinė įranga, uosto sistemų pritaikymas - be PVM sieks 106,426 mln. litų (su PVM - 128,775 mln. litų). „Klaipėdos naftos“ investicijos į krantinę ir kitą infrastruktūrą - 54,204 mln. litų (su PVM - 65,587 mln. litų), šias išlaidas bendrovei vėliau kompensuos uosto direkcija, o dar 54,805 mln. litų (su PVM - 66,314 mln. litų) įmonė investuos į SGD saugyklos naudojimui reikalingus įrenginius ir sistemas.

Tiksli investicijų suma paaiškės po to, kai bus pasirašytos sutartys su konkursų laimėtojais.

Klaipėdos jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas BNS sakė, kad susitarimo pasirašymu baigtos derybos tarp „Klaipėdos naftos“ ir uosto direkcijos dėl investicijų į SGD terminalą.

„Mūsų tarpusavio santykiai dabar jau yra įteisinti ir įtvirtinti sutartiniais pagrindais. Dabar lieka terminalo krantinės projektuotojo ir rangovo parinkimo konkursas, kuris jau taip pat yra pradėtas“, - sakė jis.

Jo teigimu, Klaipėdos uosto valdyba dar turės pritarti sandoriui su būsimu SGD terminalo krantinės rangovu.

Krantinės statybos rangovo konkursas turėtų būti paskelbtas netrukus - liepos pradžioje paskelbtas jo techninių specifikacijų projektas.

Klaipėdos uosto direkcija ir „Klaipėdos nafta“ po kelis mėnesius trukusių diskusijų liepos 5 dieną pasirašė bendradarbiavimo sutartį, kuri nustatė, kaip bus finansuojamas terminalo krantinių ir kitos infrastruktūros įrengimas. Iš karto po to - liepos 11-ąją - Vyriausybė dėl to priėmė nutarimą.

Vyriausybės sprendimas numato, kad uosto investicijos į SGD terminalo krantines bus kompensuojamos iš dviejų šaltinių: rinkliavų ar kitų mokėjimų, kuriuos mokės „Klaipėdos nafta“ ar kiti terminalą aptarnaujantys ar jo aptarnaujami subjektai, taip pat iš metinio „Klaipėdos naftos“ mokesčio už naudojimąsi krantine. Šis mokestis bus apskaičiuojamas, atsižvelgus į tai, kad uosto investicijos turėtų atsipirkti per 20 metų su 5 proc. investicijų grąža. Mokestis kasmet mažės, priklausomai nuo to, kiek uostas surinks rinkliavų, arba didės, jei uostas patirs sąnaudų, susijusių su SGD terminalu.

Tokie investicijų kompensavimo šaltiniai numatyti ir antradienį pasirašytame susitarime.