Reaguodama į spaudoje pasirodžiusią informaciją apie naujosios Vyriausybės ketinimus perkelti Žemės ūkio ministeriją į Kauną, laikinoji ministrė Kazimiera Prunskienė teigia, kad tokius veiksmus derėtų labai gerai pagrįsti ekonominiais, socialiniais, funkciniais ir administraciniais argumentais.

Profesorės teigimu, šiuo metu suformuotas optimalus administracinių, mokslinių ir įvairių socialinių partnerių bendradarbiavimo modelis. Žemės ūkio ministerija, siekdama geresnio veiksmų koordinavimo, prieš pusantrų metų įsteigė Bendradarbiavimo su socialiniais partneriais skyrių Kaune, kurio šiuo metu pakanka, o reikalui esant, jį galima ir plėsti. Taip padaryta todėl, kad Kaune ir jo regione susikoncentravęs pagrindinis agrarinio sektoriaus mokslo bei ūkinis potencialas. Be to, Kaune veikia Žemės ūkio rūmai, Kaimo bendruomenių sąjunga ir eilė kitų žemdirbiškų asociacijų ir organizacijų.

„Kalbant apie ministerijos, kaip administracines funkcijas atliekančios institucijos kėlimą į Kauną, reikia suprasti, kad dauguma ministerijos vadovų kasdien turėtų važinėti į sostinę Vilnių, nes tik čia įmanomas funkcionalus administracinis komunikavimas su kitomis institucijomis, Vyriausybe, Seimu, ministerijomis", - įsitikinusi K.Prunskienė.

Jos teigimu, didžioji dalis dabartinių ministerijos patalpų yra suremontuotos, pritaikytos darbui, aprūpintos reikalingomis komunikacijomis. „Visa tai perkelti į kitą miestą kainuotų labai brangiai, o specialistų aprūpinimas gyvenamuoju plotu arba kasdienis jų važinėjimas į Kauną pridėtų antra tiek. Juk ne kiekviename mieste atsiras šimtai specialios kompetencijos asmenų, galinčių efektyviai dirbti", - aiškina laikinoji ministrė.