Vilniaus miesto apylinkės teismas ketvirtadienį pagaliau atvertė bylą, kurioje aukšti Policijos departamento pareigūnai kaltinami, esą žinoję apie Drąsiaus Kedžio planuojamas žudynes. Pagrindinis šios istorijos herojus, valstybės saugomas liudytojas Mindaugas Žalimas staiga ėmė keisti parodymus.

Atvyko M.Žalimas

Kaltinimai esamiems ir buvusiems pareigūnams pareikšti dėl jų veiksmų reaguojant į planuojamus teisėjo Jono Furmanavičiaus ir Violetos Naruševičienės nužudymus.

Tarp šios bylos kaltinamųjų – buvęs Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Visvaldas Račkauskas, buvęs Lietuvos kriminalinės policijos biuro vado pavaduotojas Tomas Ulpis, Kriminalinio policijos biuro pareigūnai, operatyvinius veiksmus atlikę Dariušas Sinkevičius ir Vitalijus Vitkovskis bei jų vadovas, Nusikaltimų tyrimo 1-osios valdybos 1-ojo skyriaus viršininkas Emilijus Damukaitis.

Teisme pasirodęs valstybės saugomas liudytojas Mindaugas Žalimas pareiškė, kad prieš pat žudynes Kaune 2009 m. spalį jis du kartus lankėsi Policijos departamente ir pranešė apie planuojamas Drąsiaus Kedžio žmogžudystes.

Pasak M.Žalimo, po žudynių T.Ulpis esą jį įspėjo, kad nieko viešai nepasakotų, nes bus prokurorų apkaltintas D.Kedžio bendrininku.

Prabilo ir apie Agurką

M.Žalimas pasakojo, kad su D.Kedžiu pradėjo bendrauti 2005 m. pradžioje.

2009 m. rugpjūtį jis išgirdo jo pasakojimą apie galimą dukters tvirkinimą. M.Žalimo teigimu, vėliau D.Kedys prabilo apie planuojamas žudynes.

Teisme liudytojas tikino supratęs, kad šie planai gali būti įvykdyti ir kreipėsi į tolimą giminaitį, policijos generalinio komisaro pavaduotoją Algirdą Stončaitį. Šis pakvietė savo kolegas ir priėmė M.Žalimą bei išklausė, ką žada daryti D.Kedys.

M.Žalimas teisme pareiškė, kad žudynes įvykdyti 2009-ųjų spalio 5-ąją nusprendė tik dėl to, kad buvo iškviestas į Policijos departamentą.

„D.Kedžiui sesuo pasakė: nevažiuok, nes tave suims ir padarys pedofilu, – teisme pareiškė valstybės saugomas liudytojas. – Tada jis nusprendė neatidėlioti ir veikti greitai – žudyti pirmadienį.“

D.Kedžio sesuo Seimo narė Neringa Venckienė yra viešai pareiškusi, kad M.Žalimo nėra mačiusi akyse, o jo cituojamus pokalbius vadina šmeižtu.

„Kai D.Kedys pasakė, kad nėra ko laukti – pirmadienį pradedu šaudyti velnius. Spalio ketvirtą T.Ulpiui paskambinau, išdėsčiau, kad ruošiasi šaudyti, slėpsis namelyje. T.Ulpis pasakė, kad viską sutvarkys, o man lyg niekur nieko liepė važiuoti į darbą“, – teismui pasakojo liudytojas.

M.Žalimo teigimu, D.Kedys planavo nužudyti net tik Laimutę Stankūnaitę, Andrių Ūsą, J.Furmanavičių, V.Naruševienę, bet ir suvesti sąskaitas su dabar sulaikytu Agurkinių gaujos lyderiu Sauliumi Velečka.

Buvęs Kauno apygardos teismo pirmininkas Albertas Milinis, pasak M.Žalimo, D.Kedžio buvo vadinamas dengiančiu pedofilus, tarp jų – ir J.Furmanavičių.

Ėmė ginti V.Račkauską

Iki šiol viešai kaltinęs, kad apie planuojamas žudynes žinojo ir tuometis generalinio komisaro pavaduotojas V.Račkauskas, vakar teisme M.Žalimas ėmė neigti su juo bendravęs – esą apie jį kalbėti vertęs žurnalistas Virginijus Gaivenis.

Liudytojas taip pat ėmė kaltinti, kad jį spaudė ir Policijos departamento Imuniteto tarnybos pareigūnai. M.Žalimas tikino, kad šiuos pokalbius su pareigūnais yra įsirašęs ir jau pardavęs. „Jie pasirodys ateityje“, – pareiškė valstybės saugomas liudytojas.

„Kai visa ši istorija iškilo į viešumą, V.Vitkovskis ir D.Sinkevičius prašė niekur nekišti jų, sakė, kad V.Račkauskas – gaidys, o T.Ulpis – geras, po to jų nuomonė pasikeitė ir kalbėjo, jog T.Ulpis yra gaidys, o V.Račkauskas – geras“, – pareiškė liudytojas.

Po tokių M.Žalimo pareiškimų, kai kuriems proceso dalyviams kilo abejonių dėl liudytojų patikimumo. „Galbūt jį kažkas privertė apkalbėti ne tik V.Račkauską. O ir pokalbių įrašų pardavimas atrodo įtartinai“, – užsiminė vienas jų.

Draugė: jis mėgsta fantazuoti

M.Žalimo pasakojimas teisme sukėlė kaltinamųjų pyktį – ne vienas jų klausė, kodėl šis meluoja. „Aš nieko nemeluoju“, – atkirto jis, tačiau pripažino, kad ne viską gali gerai atsiminti dėl prabėgusio laiko.

Paklaustas, kodėl jo vaikų motina ir gyvenimo draugė teigia, kad jis mėgsta fantazuoti, M.Žalimas negalėjo atsakyti: „Gali būti, nežinau.“

Po kelias valandas trukusios M.Žalimo apklausos kaltinamųjų gynėjai pageidavo, kad liudytojas dalyvautų ir kituose teismo posėdžiuose, kai bus apklausiamas žurnalistas V.Gaivenis ir tuometis generalinio policijos komisaro pavaduotojas A.Stončaitis.

Kitame teismo posėdyje, kuris suplanuotas po savaitės, teismas taip pat planuoja apklausti valstybės saugomą M.Žalimo draugę, tuometį policijos generalinį komisarą Vizgirdą Telyčėną, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininką Algirdą Matonį ir kitus.

Iš viso kaltinamajame akte yra nurodyta 50 liudytojų, kuriuos prokuroras norėtų apklausti teisme.

Šioje byloje nukentėjusiaisiais pripažinta Laimutė Stankūnaitė, jos tėvai ir nužudyto Kauno teisėjo J.Furmanavičiaus motina Anelė Furmanavičienė.