Penktadienį  į Moliūgų šventę, kurią tradiciškai kasmet tokiu laiku rengia Lietuvos žemės ūkio universiteto Sodininkystės ir daržininkystės katedros darbuotojai, sugužėjo keli šimtai kauniečių.

Šventėje visus nustebino septynmetis Rokas Tarasevičius, tėvelių darže užauginęs 50,1 kg sveriantį moliūgą, ir tapęs Moliūgų šventės čempionu.

Šventės dalyviai ne tik išrinko patį šauniausią moliūgą, bet ir atsakinėjo į viktorinos klausimus, ragavo Sodininkystės – daržininkystės katedros darbuotojų paruoštų moliūgų užkandų, pyragų, uogienių, žiemai konservuotų daržovių. Vaikų piešinių konkursą moliūgų tema laimėjo kolektyvinis Ringaudų pradinės mokyklos 1A klasės mokinių piešinys. Sugūžėję į šventę smalsuoliai stebėjosi parodoje besipuikuojančių moliūgų spalvomis, formomis bei dydžiu.

Pasak minėtos katedros vedėjos Audronės Žebrauskienės, Lietuvoje kasmet daugėja žmonių, auginančių moliūgus, kuriuos, pavyzdžiui, kiniečiai nuo seno laiko daržo karaliais, o austrai juodoju auksu vadina ne naftą, o iš moliūgų sėklų išspaustą aliejų.

Moliūgų šventėje mokslininkai negailėjo informacijos apie moliūginių daržovių rūšis, jų auginimo, priežiūros, laikymo ir perdirbimo ypatumus. Moliūgai nuo seno vertinami ne tik dėl maistinių bei gydomųjų savybių, bet ir dėl nesudėtingo auginimo – tarp visų žinomų kultūrinių augalų moliūgų derlius išauga didžiausias. A.Žebrauskienė priminė, kad moliūgams nepavojingos nedidelės šalnos. Maži ir labai dideli moliūgų vaisiai netinka ilgesniam laikymui – juos reikia perdirbti arba suvartoti per mėnesį.

Geriausia subrendusių moliūgų laikymo temperatūra – nuo 10 iki 15 laipsnių. Svarbu, kad vaisiai būtų sausi, o patalpa – vėdinama. Mokslininkė Aurelija Paulauskienė priminė, kad labai maistingos ne tik moliūgų sėklos, bet ir patys vaisiai, kurie yra itin vertingi, sutrikus kepenų ir inkstų veiklai, padeda organizmui pasisavinti kitą, sunkesnį, maistą. Moliūgų patiekalai netukina ir, kas itin svarbu, neleidžia kauptis organizme cholesteroliui.