Panemunės šile šeštadienį rinkosi šiaurietiško ėjimo entuziastai ir norintieji išmokti šio sveiko judėjimo būdo. Pasak organizatorių, nuo šiol tai bus savaitgalio tradicija.

Šį šeštadienį apie pusšimtis žmonių nužingsniavo maždaug 8 kilometrus. Paskui vaišinosi žaliojo sveikatos klubo „Žolinčių akademija“ atstovų išvirta saulėgrąžų arbata, klausėsi patarimų apie sveiką mitybą.

Kaip sakė „Žolinčių akademijos“ vadovė Danutė Kunčienė, sveikuoliai šiuos metus paskelbė sveikatos olimpiados metais, todėl nuspręsta ieškoti būdų populiarinti sveiką gyvenimo būdą. „Norime, kad žmonės neužsibūtų namuose, daugiau leistų laiką gryname ore, gautų gerų emocijų, nes tai – pagrindinis sveikatos šaltinis“, – kalbėjo ji.

Vasarį kiekvieną šeštadienį kauniečiai kviečiami atvykti į Panemunės šilą. Ten Šiaurietiško ėjimo klubas nemokamai išnuomos specialias lazdas.

Šiaurietiško ėjimo instruktorė Janina Bazevičienė aiškino, kad tikriems žygeiviams lazdos yra būtinos. „Jos padeda eiti ilgiau ir lengviau, perkelia raumenų krūvį nuo kojų į viršutinę kūno dalį“, – teigė instruktorė.

Pasak jos, lazdynų ir kitokios lazdos netinkamos. „Reikia tam tikrų dirželių, kurie susieja ranką su lazda. Tada įmanoma atlikti pilną mostą, atsispirti ir gerai įdarbinti ne tik kojų, bet ir kitus raumenis“, – tvirtino J.Bazevičienė.

Ji pati šiaurietišku ėjimu susidomėjo prieš trejus metus, sužinojusi apie jį iš spaudos. „Ieškojau, kur įsigyti tų lazdų, bet neradau ir teko atsivežti iš užsienio. Paskui pati pradėjau organizuoti jų gamybą ir dabar tai yra mano pragyvenimo šaltinis. Mūsų produkcija sėkmingai parduodama Lietuvoje ir eksportuojama į užsienį“, – pasakojo instruktorė.

Lazdų kainą lemia strypo sudėtis – stiklo ir anglies pluošto junginio santykis. Tokios lazdos kainuoja 100-150 litų.

„Žmonės suklaidinami, kai prekybos centruose aliuminio lazdos įvardijamos kaip šiaurietiško ėjimo inventorius. Tačiau jos skirtos kopimui arba vaikščioti pasiramsčiuojant, o žygiams yra per sunkios, dirželiai netinkamai prigludę prie riešo, todėl žmonės greitai nusivilia tokiu pirkiniu“, – sakė J.Bazevičienė.

Jos duomenimis, Kaune yra apie šimtas šiaurietiško ėjimo entuziastų, o visoje Lietuvoje – apie pusė tūkstančio.