Vilniaus paveikslų galerijoje – lietuviams mažai žinomo, bet pasaulyje pripažinto dailininko Vytauto Kasiulio paveikslų paroda.

Eksponatai – paskolinti

Vilniaus, kaip Europos kultūros sostinės, metai prasidėjo ne tik fejerverkais, bet ir tarptautine dailės paroda "Pirosmani", kurioje eksponuoti gruzinų dailininko primityvisto Niko Pirosmanio, svajojusio apie Paryžių, bet jo taip ir neišvydusio, kūriniai.

Atsisveikinant su kultūros sostinės titulu, Vilniaus paveikslų galerijoje atidaryta lietuvių dailininko V.Kasiulio, daugiausia kūrusio savo svajonių mieste Paryžiuje, tarptautinė dailės paroda. Ekspozicijos "Vytauto Kasiulio rojaus sodai" darbai surinkti iš Paryžiaus, Niujorko, Vilniaus ir Kauno kolekcijų.

"Lietuvoje V.Kasiulis buvo retai minimas, nes mūsų visuomenei dailininko kūryba ilgai buvo tiesiog nepasiekiama. Tik dabar, kai dailininko našlė Bronė Kasiulienė Lietuvos dailės muziejui paskolino jo kūrinių kolekciją iš Paryžiuje saugomo dailininko kūrybos fondo, atsirado reali galimybė V.Kasiulio kūrybinį palikimą pristatyti ir Lietuvos žiūrovams", – kalbėjo parodos ekspozicijos autorius, Lietuvos dailės muziejaus direktorius Romualdas Budrys.

Be kūrinių, atvežtų iš Paryžiaus, parodoje žiūrovai išvys V.Kasiulio darbus, kuriuos parodai iš Niujorko rinkinio paskolino buvęs dailininko mecenatas Juozas Kazickas.
Paveikslų parodai nepašykštėjo ir vertingus lituanistikos rinkinius sukaupę kolekcininkai Edmundas Armoška, Rolandas Valiūnas, Eugenijus Tinfavičius, Edita Mildažytė ir Gintautas Vyšniauskas, Gediminas Petraitis.

Kelionė į Austriją

V.Kasiulis – vienas iš nedaugelio lietuvių menininkų, pelniusių pripažinimą pasaulinėje meno erdvėje.

1918 m. Simne gimęs dailininkas nuo pat mažens linko prie meno – sekė tėvo, kuris mokėsi Varšuvos meno mokykloje, pėdomis. Nors apdovanotas talentu, V.Kasiulis daug dirbo ir produktyvumu pranoko bene visus to meto kūrėjus ir taip sugriovė mitą, kad menininkas turi būti tinginys.

1937 m. įstojo į Kauno meno mokyklą. Ją baigęs 1941-aisiais buvo pakviestas joje dėstyti. 1942 m. vedė Bronę Dzėtaveckaitę, kurią vadindavo tik Bronyte ir su kuria pragyveno visą savo gyvenimą – iki pat mirties 1995 m.

Jau 1943 m. Kauno Vytauto Didžiojo kultūros muziejuje buvo surengta didelė asmeninė V.Kasiulio darbų paroda, joje rodyti 102 jo paveikslai. Paroda sulaukė didelės sėkmės, ir vokiečių valdžia jaunajam menininkui leido išvažiuoti studijuoti į Vieną.

Asmeninių parodų metas

1944 m. į Austriją ir Vokietiją tobulintis išvykusio dailininko likimą nulėmė karo baigtis, kai grįžti į Lietuvą tapo nebeįmanoma. 1946 m. Freiburge įsteigus Dailės ir amatų mokyklą, V.Kasiulis joje dėstė su kitais iš Lietuvos pasitraukusiais dailininkais. Čia jis intensyviai tapė, dalyvavo lietuvių dailininkų parodose, surengė keletą asmeninių parodų Kylyje, Hamburge, Freiburge.

"Akivaizdžiai keičiasi dailininko kūrinių stilius – koloritas šviesėja ir įgauna skaidrumo, erdvė liejasi į dekoratyvias plokštumas, nyksta perspektyva, o daiktų ir figūrų formos komponuojamos ornamento principu", – kalbėjo parodos kuratorė, menotyrininkė Laima Bialopetravičienė.

Pripažinimas Paryžiuje

Nors sekėsi, V.Kasiulio svajonės buvo Paryžiuje – kultūros ir menininkų Mekoje. Po Antrojo pasaulinio karo Paryžius išliko nenuginčijamu tarptautiniu meno centru, traukusiu menininkus iš viso pasaulio.

"Nepaisydamas sunkių sąlygų ir nepriteklių, V.Kasiulis daug ir atkakliai dirbo, tapė paveikslus, liejo akvareles, piešė pastelės technika. Dailininką netruko pastebėti kolekcininkai ir galerijų savininkai – 1949 m. Raymondo Duncano galerijoje surengta pirmoji paroda Paryžiuje. 1950 m. įvyko paroda Christiano Gilberto Stiebelio galerijoje, nuo kurios prasidėjo V.Kasiulio sėkmės ir pripažinimo laikotarpis", – pasakojo L.Bialopetravičienė.

Du kartus V.Kasiulio paveikslai atsidūrė "Time" viršeliuose. Kartą jie buvo publikuojami pirmame "Le Figaro" puslapyje.

Darbai pasklido po pasaulį

Paryžius V.Kasiuliui atvėrė vartus į tarptautinį pripažinimą: jo parodos keliavo į Niujorką, Berlyną, Stokholmą ir kitus Švedijos miestus, Ženevą, Kopenhagą.

1960 m. V.Kasiulis nusipirko nuosavą dailės galeriją, kur, be savo paveikslų, eksponavo ir garsių Paryžiaus mokyklos atstovų kūrinius. Kiek vėliau dailininkas įsigijo didesnę galeriją pačiame Paryžiaus centre, kilniu pavadinimu "Galerie Royale", kurioje didžia dalimi energingosios dailininko žmonos B.Kasiulienės dėka vyko aktyvi parodinė ir komercinė veikla iki pat 1990 m.

"Turėti galeriją – rimta. Paryžiuje kitaip ir nebūna", – Lietuvos televizijos laidai "Kultūra" yra sakiusi B.Kasiulienė.

Paveiksluose – gyvenimas

Apžvalginėje šio garsaus dailininko parodoje Vilniaus paveikslų galerijoje pristatoma per 150 kūrinių, kurie atskleidžia V.Kasiulio kūrybos visumą: nuo Kauno taikomosios ir dekoratyvinės dailės institute sukurto diplominio kūrinio "Prieš spektaklį" ir kitų to meto ankstyvųjų autoriaus darbų iki Paryžiaus laikotarpio brandžių ir tarptautinio pripažinimo sulaukusių tapybos bei grafikos kūrinių.

B.Kasiulienės liudijimu, V.Kasiulis yra sukūręs apie 2700 darbų: aliejumi tapytų paveikslų, pastelių, guašo, akvarelės technikomis sukurtų paveikslų, litografijų.

"Gyvenant Paryžiuje susiformavo ir V.Kasiuliui būdinga stilistinė kūrybos maniera, išsiskirianti virtuoziška linijų žaisme, rafinuotais spalvų sąskambiais žėrinčiu koloritu, lengva ir žaisminga formų stilizacija. Dailininkas toliau tobulino dar jaunystės laikais atrastą savitą formos tapymo metodą, kai vaizdas savo struktūra primena iš tamsesnio fono šviesių potėpių blyksniais iškylantį negatyvą", – pasakojo L.Bialopetravičienė.
Tapybos drobių, pastelių ar litografijų lakštų kompozicijoms V.Kasiulis rinkosi gerai pažįstamus Paryžiaus gatvės gyvenimo motyvus: muzikantus ir šokėjus, cirko artistus, knygų ar gėlių prekyvietes, taip pat dailininko dirbtuvių ir kavinių scenas.

Paroda Vilniaus paveikslų galerijoje veiks iki vasario 15 d.