Sveikatos apsaugos ministro pasisakymai apie privačius gydymo centrus atvilnijo ir iki uostamiesčio. Pasak Klaipėdos savivaldybės sveikatos apsaugos skyriaus vedėjos Janinos Asadauskienės, privačios įstaigos jaučiasi gana nesaugiai.

Tačiau kritikos strėlių pastarųjų adresu pirmadienį vykusiame Asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje nešykštėjo ir valdiškos gydymo įstaigos.

Nors Savivaldybės gydytojos manymu, didesnių nesklandumų tarp privačių ir valdiškų uostamiesčio įstaigų išvengiama, pastarųjų vadovai turėjo kiek kitokią nuomonę.

Klaipėdos jūrininkų sveikatos priežiūros centro vyriausiasis gydytojas Viktoras Grigalauskas teigė, kad didesnis krūvis tenka būtent valdiškoms gydymo įstaigoms. Mat privatininkai kratosi vyresnio amžiaus pacientų, kurių aptarnavimas atima daugiau laiko ir pinigų.

Vadovas pastebėjo, kad nors per porą pastarųjų metų poliklinikoje prirašytų pacientų sumažėjo, tačiau, apsilankymų pas gydytojų, skaičius tik išaugo. Viena priežasčių – garbus pacientų amžius.

Jūrininkų sveikatos priežiūros centre daugiau nei pusė prisirašiusių pacientų yra senjorai.

Klaipėdos sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Loreta Venckienė antrino, kad savo tėvus pas juos norintys prirašyti jaunesni žmonės guodžiasi, kad negali šito padaryti privačioje gydymo įstaigoje, kurioje gydosi patys.
Kai kurios privačios įstaigos kratosi ir metų neturinčių mažųjų pacientų, pas kuriuos slaugytojoms tenka dažnai važinėtis į namus.

Tačiau Asmens sveikatos priežiūros komisijos posėdyje dalyvavusių kelių privačių sveikatos priežiūros centrų vadovai neigė diskriminuojantys pacientus pagal amžių.  

V.Grigalauskas taip pat pastebėjo, kad privatininkai iš valdiškų įstaigų didesniais atlyginimais vilioja medikus, kurie kartu su savimi išsiveda ir dalį pacientų.

Valdiškų įstaigų vadovai apgailestavo savo gydytojams negalintys pasiūlyti tokių algų kaip privačios įstaigos. Priklausomai nuo pacientų skaičius, jų amžius ir kitų dalykų, gydytojo alga svyruoja nuo 2500 iki 3500 litų popieriuje, o štai privačioje įstaigoje į rankas pasiūloma kur kas didesnė suma.

L.Venckienė atkreipė dėmesį į gydymo tinklo išsidėstymą mieste. Kai kuriose vietose jos įsikuria taip glaudžiai viena šalia kitos, kad apie sąžiningą konkurenciją negali būti nė kalbos. Ji paminėjo mikrorajoną apie „Vėtrungės“ pasažą, kur tiesiog vyksta kova už būvį.

Senamiesčio sveikatos priežiūros vyriausioji gydytoja Loreta Žilinskienė antrino, kad plote nuo Herkaus Manto iki senojo turgaus yra įsikūrę net penkios gydymo įstaigos, konkuruojančios tarpusavyje dėl pacientų.
Tad vadovai pasigedo gydymo įstaigų išdėstymo strategijos mieste, kuri dabar labiau primena chaosą nei kokį nors planavimą.

Tiek privačių, tiek valdiškų gydymo įstaigų vadovai guodėsi negaunantys finansavimo iš Ligonių kasų kai kurių specialistų paslaugoms. Nors didelės eilės pas juos signalizuoja, kad tam tikrų sričių gydytojų uostamiestyje nėra pakankamai.
Klaipėdoje privačiose gydymo įstaigose yra prisirašę per 44 proc. gyventojų, o daugiau nei pusė pasirinko valdiškų įstaigų paslaugas.         

Privačios gydymo įstaigos uostamiestye kratosi brangiai kainuojančių vyresnio amžiaus pacientų, taip padidindamos darbo krūvį valdiškoms poliklinikoms.