Universitetams bandant kaip nors suvilioti studentus į laisvas vietas, Kauno profesinės mokyklos džiūgauja, kad pagaliau atėjo jų metas – norinčiųjų įgyti profesiją antplūdis pranoko lūkesčius.

Tampa vertybe

Ne visi norintieji tapti statybininkais, virėjais, santechnikais, barmenais, šiemet įgyvendins svajonę. Iki paskutinės dienos delsę jaunuoliai gali likti it musę kandę, nes norinčiųjų įgyti profesiją visose profesinio mokymo įstaigose susirinko gerokai daugiau, nei planuota. Devynios Kauno profesinės mokyklos ir rengimo centrai jau sukomplektavo grupes.

"Lietuvoje yra 3 mln. gyventojų, ne visi yra tokie protingi, kad galėtų studijuoti universitetuose. Jaunimas pradeda suprasti, kad įgijęs profesiją gali užsidirbti pinigų", – pastebėjo moksleivių žargonu prabilusi Kauno taikomosios dailės mokyklos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rima Bogdanavičienė. Ši mokykla be problemų įgyvendino užsibrėžtus tikslus ir surinko 250 naujų moksleivių.

R.Bogdanavičienės teigimu, reklamos specialistai, baldžiai, juvelyrai nesunkiai gauna darbo, todėl specialybės paklausios.

"Kreipėmės į švietimo ir mokslo ministrą dėl 100 papildomų vietų", – prasitarė Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorė dr. Laimutė Anužienė. Ši profesinio rengimo įstaiga šiemet planavo priimti 1350 naujų moksleivių. 500 prašymų mokytis ir įgyti profesiją pateikta jau 2011 m. rugsėjui.

Direktorė neabejoja, kad daug jaunimo pritraukė naujos profesijos, kurių kitur nerengia, o rinkoje poreikis yra. Anot L.Anužienės, tik šiame centre galima įgyti žirgų prižiūrėtojo, ortopedinės avalynės gamintojo, pėdos priežiūros specialisto ir kitų profesijų. Centras šiemet moksleiviams pasiūlė net 11 naujų programų. Ypač didelio dėmesio sulaukė paramediko studijos. "Orientuojamės į greitosios medicinos pagalbos vairuotojus, kurie turi mokėti teikti pirmąją pagalbą, o ne tik vairuoti", – naująją specialybę apibūdino centro vadovė. Jos teigimu, ši naujovė šiemet sulaukė ypatingo susidomėjimo.

Svarbu – gražūs pavadinimai

Visų devynių Kaune veikiančių profesinių mokyklų vadovai džiaugėsi, kad renkant mokinius nereikėjo jų ieškoti papildomai. Pirmiausia vietų nebeliko tose grupėse, kuriose mokoma darbo rinkoje paklausių profesijų.

Ypač daug norinčiųjų imtis kompiuterių specialisto, renginių organizatoriaus, virėjo, floristo, statybos apdailininko amato. Prasidėjus sunkmečiui, statybininko profesijos populiarumas buvo gerokai kritęs, tačiau dabar vėl jaučiamas pagyvėjimas.

Profesinių mokyklų vadovai teigia, kad daug įtakos jaunimo pasirinkimui turi mokymosi programos pavadinimo patrauklumas, profesijos įvaizdis. "Mėsininkams darbų rinkoje netrūksta, dar besimokančius įdarbina verslo įmonės, tačiau profesijos pavadinimas jaunimui negražus, todėl mažiau patrauklus", – patirtimi dalijosi Kauno maisto pramonės mokyklos direktorius Alvydas Grevas. Pasak jo, dėl populiarumo mokykla dabar rengia mėsininkus, vadinamus maisto perdirbėjais.

Dažnai specialybės pavadinimas kliūva ne tik moksleiviams, bet ir jų tėvams. "Tėvams ne prestižas, kad jų vaikas mokosi apdailininko amato, nors paklausa labai didelė. Dar labai dažnai tėvų mentalitetas yra toks, kad vaikas žūtbūt turi stoti į aukštąją", – šyptelėjo Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorius Ričardas Šeštokas.

Jis taip pat pastebėjo, kad naujos, darbo rinkos poreikius tenkinančios, specialybės labai paklausios. Todėl centras ėmėsi rengti floristus, gebančius įrengti ir tvarkyti kapavietes, aplinkos tvarkytojus, kurie gali ir plyteles sukloti, ir aplinką apželdinti, ir fontanėlį kieme įrengti.

Profesinė mokykla gerokai pasikeitė

Ilgokai prastą įvaizdį turėjusių profesinių mokyklų vadovai sako pagyvėjimą jaučiantys ne pirmi metai, nes keičiasi žmonių požiūris į profesinį mokymą.

"Kaip tėvas sakau: įgyk profesiją, o tada jau siek mokslo aukštumų – stok į kolegiją ar universitetą. Profesinė mokykla nebėra "profkė", kaip buvo vertinama anksčiau", – įsitikinęs Kauno prekybos ir verslo mokyklos direktorius Albertas Filipauskas. Jis neabejoja, kad daug kam renkantis profesiją koją kiša visuomenėje susiformavę stereotipai siekti aukštojo mokslo. "Vidutiniokams su aukštuoju išsilavinimu darbo rinkoje vietos nėra", – realią situaciją įvardijo A.Filipauskas.

"Ne visi gali būti mokslininkai. O kaip dirbsi, kaip vadovausi kolektyvui, jeigu nė apie vieną sritį neišmanai?" – retoriškai klausė L.Anužienė.

Tokios pat nuomonės ir R.Šeštokas, nes, jo įsitikinimu, profesijos ir patirties neturintį vadovą darbuotojai išjuoks ir kabins jam makaronus. "Mokslininkai tegul eina mokslų skinti, bet kai vidutiniokas universitete baigia vadybą, iš karto sakau: dar vienas bedarbis. Jis tik popierinis, neturintis jokios praktikos", – aukštojo išsilavinimo trūkumą įžvelgė Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centro direktorius.

Profesinių mokyklų vadovai pastebi, kad vis dažniau profesiją nori įgyti universitetus ar kolegijas pabaigę žmonės, nes jaučia profesinių žinių ir praktikos trūkumą. "Aukštosiose mokyklose praktikos tikrai trūksta", – sutartinai tvirtino ne vienas direktorius.

Profesijos mokantys pedagogai teigia, kad mokslus metę ir užsienyje padirbėję jaunuoliai taip pat sugrįžta į savo mokyklas. Mokslo svarbos ir profesinių žinių nevertinę moksleiviai supranta, kad įgiję profesiją jie gali uždirbti gerokai daugiau, ir darbdaviai juos vertina geriau.

Siūlo daug privalumų

A.Grevas įsitikinęs, kad požiūrį į profesines mokyklas keičia ir pasikeitusios mokymosi sąlygos. Tiek jo vadovaujama Maisto pramonės mokykla, tiek kitos profesinio rengimo įstaigos turi įsirengusios modernias mokymo klases, reikalingas laboratorijas, taiko naujausias technologijas. Visa tai padeda teorines žinias pritaikyti praktiškai ir įgyti reikalingos patirties.

Kauno statybininkų rengimo centro direktoriaus pavaduotoja ugdymui Lidija Makauskienė vardijo ir daugiau privalumų, kuriuos siūlo profesinė mokykla: įstojęs į ją po 10 klasės, taupai laiką, nes įgyji vidurinį išsilavinimą ir profesiją per tą patį laiką, juolab kad mokslai nekainuoja. "Jei esi pažangus, gali gauti ir stipendiją. Norintieji mokosi ir gauna B kategorijos vairuotojo pažymėjimą", – viliojo L.Makauskienė.
Profesinio rengimo įstaigų vadovai pastebi, kad nemažai absolventų toliau tęsia studijas kolegijose ir universitetuose. Tai liudija, kad profesinė mokykla neužkerta kelio, įgijus specialybę, siekti mokslo.

Ne viena profesinė mokykla yra sudariusi bendradarbiavimo sutartis su kolegijomis, kuriose galima įgyti aukštąjį išsilavinimą. Stojant į kolegijas profesinių mokyklų absolventams taikomos lengvatos: jie gali stoti iš karto į antrą kursą, pridedama papildomų balų už profesinį parengimą, Įskaitomi kai kurie pasikartojantys dalykai.

Koją kiša krepšelis

"Vidurinės mokyklos nepaleidžia mokinių po 10 klasės – dėl vieno nepažangaus pažymio palieka kartoti kurso", – vieną didžiausių problemų įvardijo Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokyklos direktorė Sniega Marčiukaitienė. Anot jos, šiemet net keli jaunuoliai negalėjo rinktis profesijos, nes mokyklos tik rugpjūčio paskutinėmis dienomis informavo paliekančios moksleivius antriems metams 10 klasėje.

"Kam tempti laiką vidurinėje mokykloje, jeigu per dvejus metus gali įgyti profesiją ir vidurinį išsilavinimą. Vidutinių gabumų vaikams tai pati geriausia galimybė, ir valstybei daug mažiau kainuotų", – įsitikinusi S.Marčiukaitienė.

Kone visų profesinių mokyklų vadovai pripažįsta, kad norinčiųjų mokytis po 12 klasės yra gerokai daugiau, negu ateinančiųjų po 10 klasės. Turinčiųjų vidurinį išsilavinimą grupės perpildytos arba formuojamos papildomos grupės. Pagal planą surinkti moksleivių grupes po 10 klasės sekėsi gerokai sunkiau.

"Vaikui liepia sėdėti mokykloje, nors jis nenori mokytis, o mielai įgytų profesiją. Mokyklos nori išlaikyti mokinio krepšelius", – tiesiai šviesiai pareiškė A.Filipauskas. Jis net neabejoja, kad darbo rinkos ir švietimo sistemos tik gilės, jeigu nesikeis mokinio krepšelio skyrimo tvarka.

Taikomosios dailės mokykloje ne vienus metus dirbanti R.Bogdanavičienė atskleidė, kad iš vidurinių mokyklų atėję vaikai prisipažįsta jautę ten didelę įtampą, panieką dėl blogų mokymosi rezultatų, o profesinėje mokykloje jie yra vertinami kaip žmonės. "Neįvertinti vaiko gebėjimai gadina visą likusį jo gyvenimą. Leiskime vaikams būti tuo, kuo jie iš tikrųjų nori būti", – į suaugusiuosius kreipėsi R.Bogdanavičienė.

Profesinės mokyklos Kaune

Kauno buitinių paslaugų ir verslo mokykla
Kauno paslaugų verslo darbuotojų profesinio rengimo centras
Kauno prekybos ir verslo mokykla
Kauno maisto pramonės mokykla
Kauno mechanikos mokykla
Kauno ryšininkų mokykla
Kauno socialinių paslaugų ir statybos verslo darbuotojų profesinio rengimo centras (buvusi Kauno statybininkų mokykla)
Kauno statybininkų rengimo centras
Kauno taikomosios dailės mokykla