Rusijos valstybinės atominės energetikos grupės „Rosatom“, statančios atominę elektrinę (AE) Kaliningrado srityje, vadovas pareiškė esantis pasirengęs kartu su ekspertais atvykti į Vilnių ir dalyvauti oficialiose konsultacijose dėl Baltijos AE projekto.

„Siūlome surengti asmenines konsultacijas, kurių tikslas būtų ne nustatyti, ar Lietuva pritaria, ar nepritaria Baltijos atominės elektrinės projektui, bet išsiaiškinti klausimus, kurie kyla pradėjus tiesiogiai bendrauti ekspertams. Gali būti, kad surengti dvišales konsultacijas trukdo kokios nors papildomos mums nežinomos kliūtys“, - penktadienį spaudoje paskelbtame atvirame laiške užsienio reikalų, energetikos ir aplinkos ministrams Audroniui Ažubaliui, Arvydui Sekmokui ir Gediminui Kazlauskui teigė generalinis direktorius Sergejus Kirijenka.

Užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai Daiva Rimašauskaitė BNS sakė, kad URM sureagavo į „Rosatom“ vadovo paskelbtą informaciją, kuri yra „ne visai tiksli“.

Pasak S.Kirijenkos, neatmetama galimybė, kad kylantys klausimai nesprendžiami dėl konkurencinės kovos, tačiau „Rosatom“ vadovas dar kartą prašo, kad Lietuvoje būtų priimta Rusijos delegacija ir surengtos oficialios konsultacijos.

S.Kirijenka teigia, kad Lietuva yra vienintelė Baltijos regiono valstybė iki šiol nesutikusi surengti dvišalių konsultacijų.

Lietuvos ministerija penktadienį pareiškė, kad Rusija iki šiol nepateikė atsakymų, kodėl Karaliaučiaus srityje atominę elektrinę pasirinko statyti vos 11 kilometrų nuo Lietuvos sienos ir neatliko seisminių tyrimų.

Ministerija nurodo, kad tik gavus atsakymus į esminius klausimus būtų galima pereiti į antrąjį etapą - viešuosius svarstymus Lietuvoje.

Anot URM, Rusija taip pat dar nepaaiškino, kodėl neatlikti seisminiai aikštelės tyrimai - Rusijos pateiktame dokumente vadovaujamasi 1983 metų sudarytu tektoninių lūžių žemėlapiu. Teigiama, kad atliekant poveikio aplinkai vertinimą remiamasi 1999 metų seisminio pavojingumo žemėlapiu, tačiau 2004 metais įvykęs instrumentiškai užfiksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnio intensyvumo nei numatyta šiame žemėlapyje.

Lietuva teigia laukianti atsakymų, kaip bus užtikrinamas jėgainės reaktoriaus aušinimas. Karaliaučiaus atominėje elektrinėje numatyta aušinti didžiausia Nemunu, o atstumas nuo AE aikštelės iki planuojamo aušinimo šaltinio yra 10-12 kilometrų.

Ministerija teigia, kad pirmajame poveikio aplinkai vertinimo svarstymo etape Lietuva per pastaruosius trejus metus net 14 kartų oficialiai kreipėsi į Rusiją su šiais ir kitais klausimais, tačiau atsakymų į esminius klausimus nesulaukė.