Lietuviai nuo seno vertina savo gimtinę. Persikėlę gyventi į sostinę žmonės buriasi į savo kraštiečių klubus, dalijasi savo krašto kultūra, šnekučiuojasi tarmiškai. Nemažai tokių klubų veikia pogrindyje.

Gyvenančių Vilniuje žmonių kasmet vis daugėja, nors bendras Lietuvos gyventojų skaičius mažėja. 2008 m. liepos 1 dieną Vilniaus apskrities miestuose buvo padaugėję 1492 gyventojais, o kaime sumažėję 95 gyventojais.

Nemažai studentų, baigę mokslus Vilniuje, pasilieka jame gyventi. Kai kurie žmonės persikelia į sostinę ieškodami darbo. Visi jie į sostinę atsiveža savo tarmę, savo kultūrą ir net savo požiūrį į gyvenimą.

Vilniaus savivaldybė nusprendė surengti visų Vilniuje veikiančių etninių kraštiečių atstovų sueigą. Ji vyks Vilniaus Rotušėje gruodžio 10 d. 17 val. 30 min. Numatoma, kad sueigoje  dalyvaus 28-ių šiuo metu Vilniuje veikiančių etninių klubų atstovai. Susirinkusiuosius pasveikins Vilniaus meras Juozas Imbrasas.

Savivaldybės Menų vadybos poskyrio vyr. specialistė Raimonda Karosaitė portalui sakė, kad buvo stengiamasi į sueigą sukviesti kuo daugiau Vilniuje veikiančių etninių klubų. „Kiekvienas iki šiol veikia atskirai, kai kurie visai pogrindyje, todėl buvo sumanyta juos ištraukti į dienos šviesą", - sakė ji. „Kol kas tai pirmas toks susibūrimas, jo metu klubų atstovai turėtų nusistatyti savo tikslus ir siekius".