„Kažkas turi pasirūpinti tais už spintų pūvančiais, paliktais žmonėmis“, - piktindamasi Seimo lėtapėdiškumu sprendžiant vyresnio amžiaus žmonių problemas, trečiadienį konferencijoje sakė savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė Rūta Vanagaitė.

Iš šio Seimo nieko nebesitiki

„Visuomenė gyvena ilgiau, sensta. Reikia, kad tos problemos nebūtų sprendžiama tada, kai jau bus tapusios tragedija. Turime imtis iniciatyvos, kad institucijos dirbtų tą darbą, už kurį joms yra mokama“, - sakė Vilniaus miesto meras Artūras Zuokas.

Trečiadienį Vilniaus miesto savivaldybės taryba balsavo dėl Vyresnio amžiaus asmenų priežiūros 2012-2020 metų strategijos. Už strategijos pateikimą komitetų svarstymui pritarta vienbalsiai.

Joje numatoma siekti, jog slaugos ir globos namuose organizavimo funkcija būtų perduota savivaldybėms kaip valstybės deleguota funkcija. „Bandėme dirbti su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Sveikatos ministerija. Kai pamatėme, kad jos negali susėsti prie bendro stalo, kreipėmės į Seimą, į Prezidentūrą. Jos Seime vieną kartą susėdo prie bendro stalo, ir tai buvo trijų komisijų posėdis. Visi labai nustebo, kad nuo 2005 metų, kai buvo įpareigotos abi ministerijos parengti integruotą planą, kaip šią problemą išspręsti. niekas neįvyko, nepajudėjo nei per nago juodymą. Abi ministerijos buvo įpareigotos per mėnesį pateikti pasiūlymus, kuriuos jos teigė turinčios stalčiuose. Nieko neįvyko vėl nei per mėnesį, nei per du, nei per tris mėnesius. Galima įsivaizduoti, kad bent jau prie šios valdžios nieko ir neįvyks. Tuomet klausimas yra toks: jeigu ne mes, tai kas? jeigu ne dabar, tai kada? Parengėme šį planą, po jo seks veiksmai, kuriems pasiruošime maždaug per 2-3 mėnesius: inicijuosime ir Seimui teiksime teisės aktus. Bus reikalinga ir žiniasklaidos pagalba, jeigu ir toliau niekas nevyks”, - sakė R.Vanagaitė.

Strategijoje taip pat numatoma, kad reikia didinti slaugos ir globos paslaugų prieinamumą bei kokybę Vilniaus mieste, didinti paslaugų gavėjų skaičių ir slaugos bei globos modelių įvairovę, sustiprinti slogos ir globos paslaugų kokybės kontrolę, plėsti paliatyvios slaugos paslaugas ir gerinti jų kokybę.

„Socialinės apsaugos ministerija buvo įsitikinusi, kad Vilniuje globos namų yra apie 100, patikrinus paaiškėjo, kad jų yra 222. Tad apie kokią kontrolę ir paslaugų kokybę dabar galime kalbėti ir garantuoti? Be to, globos namuose sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos nelegaliai, dauguma jų neturi tam licencijų, nėra privalomų normatyvų. Juose gyvenantiems žmonėms būtinos sveikatos paslaugos, bet jų jie turi eiti į polikliniką. Sveikatos apsaugos ministerija įsitikinusi, kad tai Socialinės apsaugos ministerijos reikalas, ši – kad ji nėra atsakinga“, - piktinosi R.Vanagaitė.

Asmeninis indėlis didės

Vilniaus savivaldybės Slaugos ir globos reikalų komisijos pirmininkė įsitikinusi, kad pinigų tos įstaigos turi, bet tiesiog absorbuoja juos ir panaudoja be didesnio efektyvumo. Be to, R.Vanagaitė sako, kad patys žmonės ir giminaičiai nėra linkę mokėti už kokybiškesnes paslaugas. „Visi galvoja, kaip gauti paslaugas nieko nemokant už jas. Dabar, pavyzdžiui, atsidarė dar vieni slaugos namai, kuriuose vieno mėnesio kaina vienam žmogui yra 3 tūskt. litų. Žmogui su sunkia negalia tai nieko nekainuoja: viską sumoka, valstybė, savivaldybė, pensijos, visa kita. Taip neturėtų būti: turi būti turto mokesčiai. Valstybė ilgai nepakels tokių trijų tūkstančių už vieną žmogų. Ilgainiui teks susitaikyti, kad tėvų namai, sodai, sklypai atitenka ne mums, ne anūkams, o juos turėsime parduoti, ir mokėsime gana didelę dalį už tėvų priežiūrą. Tam reikia ruoštis, sukurti modelį”, - perspėjo R.Vanagaitė. Inicijuoti naujų slaugos ir globos namuose ir institucijose finansavimo modelių atsiradimą, didinant asmens ir šeimos indėlį, numatyta ir minėtoje strategijoje.

Taip pat R.Vanagaitė pridėjo, jog taip pat, kaip yra Vaiko teisių apsaugos tarnyba, turės būti įkurta ir Senyvo žmogaus teisių apsaugos tarnyba.

„Dideli viršininkai palieka tėvus“

Vieno didžiausių pensionatų Vilniuje vadovas džiaugėsi, jog ši tema gvildenama, tačiau nenorėjo, kad minėtume jo pavardę – kad į jį „nepradėtų žiūrėti kaip Leninas į Brežniną“. „Vieni globos namai priklauso savivaldybei, o kiti – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Anksčiau visi pensionatai priklausė apskričiai. Kai apskritis naikino, senelių su sveikatos negalia namus perdavė savivaldybei, o su proto negalia – ministerijai. Tai, manau, nesusipratimas. Juk ministerija turėtų užsiimti politika, o ne užsiiminėti verslu. Neseniai perdavė, dabar vėl nori perduoti, kažkoks baisiai didelis nesusipratimas. O kad aiškina, jog reikės efektyviai naudoti lėšas – mes ir taip, vadovai, stengiamės tai daryti. Svarbiausia, kad tik mums nemaišytų“, – naująją strategiją komentavo pensionato vadovas.

Tačiau jis pritaria naujų modelių mokant už paslaugas diegimą globos ir slaugos namuose. „Kai kurie žmonės labai krato valstybės kišenę, jie, reiškia, daugiau mokės. Dirbu daug metų, esu mokslų daktaras, paskaičiuoju – šioje vietoje tikrai reikėtų pokyčių. Būna dideli viršininkai palieka savo tėvus į pensionatus, arba išvažiuoja į užsienį, ir valstybe – išlaikyk“, - sakė pensionato vadovas.