Šį savaitgalį dėl pavasarinio polaidžio sukeltų ir kitų kanalizacijos problemų pagalbos šaukėsi beveik pusšimtis miesto individualių namų gyventojų. Kalta miesto infrastruktūra ar patys gyventojai?

Pradėjo semti naktį

Mokolų gatvės gyventojas Valdas Vainilavičius šeštadienio naktį bemaž nemiegojo, nes namo rūsys tapo baseinu. Vyras dar naktį karštligiškai skambino visoms įmanomoms tarnyboms, bet pagalbos nesulaukė. Tik šeštadienio rytą, pasak jo, paskambinus vienam iš įmonės „Kauno vandenys“ vadovų, apie 11 val. atsiųstas automobilis su siurbliu, per kelias valandas vanduo iš rūsio buvo išsiurbtas.

Šios gatvės gyventojų širdys dreba jau ne pirmą pavasarį: po to, kai buvo įvesta kanalizacija, polaidžio vanduo kanalizaciją perpildo ir turinys skverbiasi į jų namų rūsius. V.Vainilavičiui specialistai aiškino, kad vedant kanalizaciją greičiausiai nebuvo atsižvelgta į tai, kad ją pavasarį papildys ir tirpstančio sniego vanduo.

Kadangi V.Vainilavičiaus namo rūsys betoninis, jo patirti nuostoliai nedideli, palyginti su kaimynų namais, kurių rūsiai prabangiau įrengti. Antai pernai jo kaimynų name buvo sugadintas parketas. Tad šį kartą V.Vainilavičius su kaimynu pirmiausia puolė rankomis tuštinti prie kaimynų namo esantį kanalizacijos šulinį ir taip šiemet jį išgelbėjo nuo didesnio potvynio.

„Anksčiau turėjome savo vietinę kanalizaciją, rūsio nesemdavo. Dabar, pasirodo, bendros kanalizacijos siurblinė nespėja ištraukti atsiradusio polaidžio vandens“, – aiškino gyventojas.

Trūksta lietaus kanalizacijos

Neramios naktys ir kai kuriems Kauno rajono Ramučių gyvenvietės žmonėms. Semiamo rūsio problema ne pirmus metus kamuoja Virginijos Sakalauskienės šeimą. Moters teigimu, problema kyla dėl prastai atlikto drenažo, kaskart patiriami tūkstantiniai nuostoliai.

V.Sakalauskienę piktina dar ir tai, kad visą penktadienį ji negalėjo prisišaukti jokios pagalbos. Tik paskambinus mero pavaduotojui ir jam pasiskundus, šeštadienio rytą pagaliau atvyko avarinės tarnybos darbuotojai ir laikinai išsprendė problemą – išsiurbė vandenį.

„Kauno vandenų“ Nuotekų tinklų avarinės tarnybos darbuotojų teigimu, šeštadienį skambino 48 gyventojai dėl polaidžio vandens sukeltų problemų ir kitų nelaimių, o sekmadienį skambučių maždaug perpus sumažėjo. Vidutiniškai per parą Kaune įvyksta 25 įvairios kanalizacijos avarijos.

„Kauno vandenų“ avarinės tarnybos viršininkas Rimas Stunžėnas paaiškino, kad semiamų rūsių problema aktuali tuose individualių namų kvartaluose, kur nėra lietaus nuotekų kanalizacijos.

„Staigiai tirpstant sniegui susidaro daug vandens. Įšalas dar neišėjęs, vanduo nesusigeria ir papuola į nuotekų tinklą, kuris nepritaikytas tokiam dideliam vandens kiekiui“, – dėstė jis.

Reikalingas apsauginis vožtuvas

Jei namo rūsyje yra įrengtas tualetas ar vonios patalpa, iš kurios nubėga nuotekos, prasidėjus polaidžiui įvyksta atvirkštinis procesas – per santechnikos įrenginius nuotekos skverbiasi į rūsio patalpą. „Daugeliu atvejų kalti gyventojai, nes yra prastai įrengę nuotekų sistemas savo namuose. Joje turi būti apsauginis vožtuvas, kuris neleistų nuotekoms sugrįžti į patalpą“, – teigė R.Stunžėnas.

Dar viena problema – kanalizacijos siurblinės. Jos turi nuotekų vandenį perpumpuoti į tolesnius tinklus valymo įrenginių link, tačiau tirpstant sniegui jos nebespėja apdoroti didelio kiekio vandens.

Tokių bėdų beveik neliktų, pasak R.Stunžėno, jei visur būtų įvesta lietaus kanalizacija. Tai, jo nuomone, yra savivaldybės rūpestis. Tačiau tokiai infrastruktūros plėtrai reikalingos milžiniškos lėšos. Naujai statomuose namų kvartaluose lietaus kanalizacija paprastai yra projektuojama, tačiau sovietmečiu lietaus nuotekų vamzdynas buvo įvestas ne visuose individualių namų kvartaluose.

Gatvė tapo neišvažiuojama

„Kauno vandenų“ avarinės tarnybos viršininkas taip pat pažymėjo, kad jo atstovaujamos įmonės darbuotojai neprivalo atvykti gelbėti gyventojų namų rūsių nuo potvynio. Vandentvarkos taisyklėse yra apibrėžta, kad žmonių namų nuotekų tinkle turi būti apsauginis vožtuvas arba sklendė, kurie saugotų, kad rūsys nebūtų užlietas. Jei name to nėra, savininkai patys atsako už padarinius.

Pasak R.Stunžėno, yra privačių įstaigų, kurios turi hidrodinamines mašinas ir gali teikti potvynio vandens išsiurbimo paslaugą, tad gyventojams kartais būna nurodomi šių įmonių telefonų numeriai. „Kauno vandenų“ avarinės tarnybos darbuotojai, pasak jos vadovo, turi šalinti kitas problemas, pavyzdžiui, susidariusius kamščius kanalizacijos sistemoje.

„Kartais net ir norėdamas negali suteikti pagalbos, nes ne visada yra galimybė technikai privažiuoti, patekti į rūsį“, – pridūrė pašnekovas.

Gausus pavasarinio polaidžio vanduo pridarė rūpesčių ne tik gyventojų būstuose. Kaune pastaruoju metu atsivėrė ne viena smegduobė. Įspūdingo dydžio duobė padarė neišvažiuojamą Karkazų Rato gatvę. Mat po ja tekantis gerokai patvinęs Sąnašos upelis, kuris įteka į Jiesią, paplovė vamzdį ir įvyko griūtis.