Vadinamojo Laisvės alėjos stiklainio kieme turėjo iškilti keturių aukštų priestatas. Šiam projektui nepritarė paveldosaugininkai, tačiau teismas stojo verslininkų pusėn. Paveldo atstovai nežada nuleisti rankų.

Klausimą svarstys iš naujo

Skandalingai išgarsėjusio 90-uoju numeriu pažymėto pastato Laisvės alėjoje likimas vis dar narstomas prokuratūroje, o pastate įsikūręs viešbutis sėkmingai vykdo veiklą.

Viešbučio, kurį dėl pakeistų įstatymų, net ir nepridavus valstybinei komisijai, galima eksploatuoti, savininkas Rimantas Meška tvirtina: visos reikalingos institucijos pastatą laimina, trūksta tik Kultūros paveldo departamento (KPD) atstovų parašo.

Tačiau sumanymas kiemo pusėje, buvusių sandėliukų vietoje, sumūryti keturių aukštų priestatą – irgi pakibęs ore. Įvairioms institucijoms susigriebus dėl stiklinio antstato estetikos, KPD paprieštaravo ir tam, kad atsirastų priestatas.

Priestato pirmajame aukšte numatytos vietos automobiliams, o likusiuose trijuose aukštuose ketinama įrengti dar devynis viešbučio kambarius. KPD komisija kultūros paveldo klausimams nagrinėti nepritarė priestato techniniam projektui. Teigiama, kad sprendiniai pažeidžia vertingąsias saugomo objekto savybes, esą numatomas statyti priestatas blokuoja valstybės saugomą nekilnojamąjį kultūros paveldo objektą, kad statybos darbai gali sumenkinti objekto vertingąsias savybes.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs šį paveldosaugininkų žingsnį apskundusių verslininkų prašymą panaikinti KPD komisijos paveldo klausimams nagrinėti suformuluotą nutarimą – nepritarti Laisvės al. 90 pastato priestato techniniam projektui, jį iš dalies patenkino ir įpareigojo KPD nagrinėti minėto objekto klausimą iš naujo.

Įrodymui – maketas iš stelažų

R.Meška nesistebėjo teigiamu teismo sprendimu, nes, pasak jo, nederindami projekto KPD atstovai turėjo nurodyti argumentuotas priežastis su galimybe tas priežastis pašalinti, ištaisyti klaidas.

„Buvo atsisakyta derinti projektą be konkrečių nurodymų. Teiginys, kad sandėliukų vietoje pastatytas priestatas užgoš Laisvės alėjos išklotinę, neteisingas. Specialiai sukonstravome realaus dydžio maketą iš statybinių stelažų, pakvietėme antstolį ir užfiksavome, kad priestato iš Laisvės alėjos nė nesimato, ką jau kalbėti apie užgožimą“, – aiškino verslininkas. Jis taip pat akcentavo, kad priestatas mūrinis, neišsiskirs iš kiemo aplinkos, jo nuomone, dargi ją pagražins.

Priestato statyba būtų galėjusi prasidėti jau gegužę. Projektas, pasak R.Meškos, su visomis institucijomis buvo suderintas, trūko tik KPD atstovų parašo, o be jo neišduodamas statybos leidimas.

Statyti pradėtų nedelsiant

Gavus statybos leidimą, jei leis oro sąlygos, mūrinio priestato statyba prasidės nedelsiant. Į jį planuojama investuoti iki 1 mln. litų.

„Iki šiol oro sąlygos buvo labai palankios, mes jį jau būtume pastatę“, – apgailestavo viešbučio savininkas. Į jau pastatytą viešbutį su stikliniu antstatu investuota apie 4,5 mln. litų.

Susidariusią situaciją R.Meška vadina absurdu. „Kad Laisvės alėja būtų patraukli investuotojams, nekilnojamojo turto plėtotojams, įsigijus vieną ar kitą objektą turi būti aprašyta, ką galima daryti, ką – ne, kad vėliau nebūtų atmetimų, neigimų, kad būtų konstruktyvus dialogas“, – paklaustas, ar dar ką nors statytų pagrindinėje Kauno pėsčiųjų gatvėje, atsakė R.Meška.

Kiemo erdvė – vertybė

KPD per 14 dienų teismo sprendimą galėjo apskųsti aukštesnės instancijos teismui, tačiau neskundė. Minėtoje byloje KPD atstovavęs teisininkas Arūnas Umbrasas pripažino, kad teismas priėmė verslininkams palankų sprendimą pagrįstai, tačiau pergalingos pabaigos viešbučio savininkui jis nežada.

Pasak A.Umbraso, pareiškėjui išties nebuvo tinkamai išaiškinta, kodėl projektas negali būti patvirtintas, kokie teisės aktai pažeidžiami, ką reikia keisti, taisyti. „Tą turėjo padaryti KPD Kauno teritorinio padalinio vedėja Irena Vaškelienė, tačiau ji to nedarė. Tik teisme užsakovas sužinojo, kuo projektas yra blogas“, – komentavo teisininkas.

Kaip pabrėžė A.Umbrasas, ši teismo nutartis nereiškia, kad kelias priestatui statyti tuoj taps atviras. „Galiu tikrai pasakyti, kad projektas nebus derinamas, tik bus nurodyti motyvai, įstatymai, kuriais vadovaujantis bus nurodoma, kokios vertingosios savybės yra pažeidžiamos, ką įstatymas draudžia daryti“, – dėstė KPD atstovas.

Viena iš saugomų vertingųjų savybių, pasak jo, yra kiemo erdvė. „Kai saugoma kiemo erdvė, joks statinys negali atsirasti. Čia kalbama apie tai, kad bus nugriautas sandėliukas ir vietoj jo atsiras analogiškas keturių aukštų stiklinis statinys“, – dėstė A.Umbrasas.

Patikslinus, kad verslininkai žada statyti mūrinį priestatą, teisininkas laikėsi savo: „Nežinau, kokį jūs projektą turite. Teisme buvo rodoma, kad atsiranda dar vienas lygiai toks pat stiklinis priestatas.“

Nespėjęs iškilti antstatas

Į KPD nemalonę yra patekęs dar vienas, 30 numeriu pažymėtas, pastatas Laisvės alėjoje, jame irgi ketinama įrengti viešbutį.

Dviejų aukštų namas su mansarda stovi prie pat Soboro, kadaise jame veikė knygynas „Pažanga“. Vadovaujantis rekonstrukcijos projektu, namas turėtų paaukštėti: vietoj mansardos numatyta pastatyti du aukštus, apdailoje vyrautų stiklas.

Šio objekto savininkas Arūnas Aišparas pasakojo, kad jie jau buvo gavę statybos leidimą ir būtų galėję pradėti statybą, tačiau KPD vadovai kreipėsi į teismą prašydami statybos leidimą panaikinti .

Pasak verslininko, ketverius metus buvo rengiamas detalusis planas, kuriam rengti KPD darbuotojai išdavė sąlygas. Po to KPD atstovai patvirtino parengtą detalųjį planą, vėliau – techninį projektą. A.Aišparo teigimu, būtent paveldo specialistai naujajai pastato daliai pasiūlė rinktis stiklą, kad šiuolaikinė statyba atrodytų lengva, aiškiai skirtųsi nuo senojo pastato dalies.

„Projektas buvo patvirtintas netgi su KPD Vilniuje dirbančių specialistų parašais“, – atkreipė dėmesį pašnekovas. Tik po to pastatui buvo suteiktas valstybės saugomo objekto statusas.

„KPD kreipėsi į teismą dėl to, kad esą neteisėtai gautas statybos leidimas, todėl siekiama jį panaikinti“, – komentavo A.Aišparas. Jį stebina, kad „KPD specialistai davė sutikimus ir galiausiai patys save apskundė“.

Verslininkas neabejoja, kad viešbučio statybos darbai jau būtų prasidėję. Jei teismo sprendimai bus nepalankūs, A.Aišparas teigė rankų nenuleisiąs, nes projektas, jo žodžiais, buvo rengiamas raidė į raidę.

„Jei reikės, nueisime iki Strasbūro, nes mums padaryta didžiulė žala, stabdomos didelės investicijos, gaišinamas laikas, eikvojama energija“, – apmaudo neslėpė savininkas.