Studentų atliktas tyrimas parodė, kad  vilniečiai miesto „veidą" sieja su Gedimino pilimi, Katedra, Aušros vartais, Šv. Onos bažnyčia, Rotuše, VU  pastatais, Pilies gatve ir Gedimino prospektu.

Praeitą savaitę pasibaigė ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto vykdytas tarpdisciplininis projektas MIESTAS, kurio tikslas buvo, integravus tris studijų modulius - „Bendravimo psichologija", „Abstrakcija ir realybė" ir „Kino filosofija", - per įvairias meno formas ir socialinius tyrimus išreikšti spalvingą ir įvairialypę miesto sąvoką. Iš viso projektui buvo pristatyta 10 filmų,  26 meno kūriniai ir atlikta 48 tyrimai.

„Norėjome miestą priartinti prie pačių studentų, leisti jiems pasijusti integralia gyvo miesto dalimi, taip pat palydėti besibaigiančius Europos kultūrų dialogo metus. Visą rudenį studentai tapė paveikslus, filmavo, fotografavo, kūrė instaliacijas miesto tema, o gatvėse, klubuose ir tarp bendraamžių stebėjo ir tyrė jų elgseną. Tokio tarpdisciplininio požiūrio dažnai pasigendama ne tik įvairiose studijų programose, bet ir pačių studentų mąstyme, todėl tikiu, kad projektas atvėrė kelius naujai studijų formai ir leido geriau suprasti miestą, kuriame gyvename, ir save patį", - sako projekto iniciatorė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto docentė dr. Vida Škudienė.

Geriausiais tyrimais pripažinti keletas ISM studentų darbų, kurių rezultatai neretai nustebindavo ir pačius tyrėjus. Vienas įdomiausių tyrimų - bandymas sudaryti „miesto veidą". „Paryžius neįsivaizduojamas be Eifelio bokšto, Roma - be Koliziejaus. Tad studentai aiškinosi, kokie pastatai formuoja Vilniaus identitetą", - sako doc. dr. V. Škudienė. Nepriklausomai nuo apklaustų vilniečių amžiaus ir gyvenimo Vilniuje trukmės, dažniausiai buvo minimi 8 miesto architektūriniai objektai. Miestiečių teigimu, Vilniaus veidą sudaro Gedimino pilis, Katedra, Aušros vartai ir Šv. Onos bažnyčia, Rotušė, Vilniaus universiteto ansamblis bei Pilies gatvė ir Gedimino prospektas.

Studentai, tyrę vilniečių meilės supratimą, išsiaiškino, kad daugumai Vilniaus gyventojų meilė asocijuojasi su žmonėmis ir jausmais, tačiau pasitaikė ir tokių asociacijų kaip šokoladas, Paryžius, laisvalaikis, išprotėjimas, pražystanti gėlė, kažkos „cinkt", dėl kurio ji veda tave iš proto. Be to, paaiškėjo, kad nors dauguma įvairiausio amžiaus vilniečių viešą meilės rodymą toleruoja (66 proc. respondentų), tačiau didžioji dalis jų patys originaliais būdais viešai meilės nėra reiškę (62 proc.).

Kita studentų grupė analizavo žvilgsnio galią. Keliose kavinėse buvo bandoma atkakliu žvilgsniu atkreipti stebimojo dėmesį  ir toliau analizuoti, kaip žmonės elgsis būdami stebimi. Paaiškėjo, kad dauguma moterų,  labiau sutrinka nei vyrai - jos susigėsdavo ir stengdavosi apsimesti nepastebinčios žiūrinčiojo. Vis dėlto dažniausiai stebimi žmonės į žvilgsnį reaguodavo teigimai - atsakydavo taip pat žvilgsniu, nusišypsodavo ar net pradėdavo flirtuoti.

Įdomius rezultatus gavo ir studentai, tyrę patrauklumo reikšmę - jie dideliuose prekybos centruose apklausinėjo įvairaus amžiaus žmones. Tyrimas parodė, kad didžioji dalis moterų ir vyrų (atitinkamai 98 proc. ir 90 proc.) vertina patrauklumą ir asocijuoja jį su grožiu (54 proc. moterų ir 62 proc. vyrų). Įdomu tai, kad 56 proc. vyrų teigė tiekiantys pirmenybę patraukliems žmonėms, o moterų taip atsakė mažiau - 34 proc. Abiejų lyčių respondentai mano, kad patrauklumas gali įtakoti žmogaus pasiekimus karjeroje, moksle ir pan. (76 proc. moterų ir 82 proc. vyrų).

„Džiaugiamės, kad studentai projekte dalyvavo tikrai noriai. Žinoma, jų tyrimai ir meniniai darbai nėra profesionalaus lygio, tačiau respondentų skaičius buvo pakankamai didelis, kad būtų galima daryti bent šiokias tokias išvadas. Be to, tai puiki pradžia ugdyti kritišką ir pastabų požiūrį į savo aplinką", - sako projekto iniciatorė. Projektas buvo vykdytas Kaune ir Vilniuje. Iš viso jame dalyvavo 367 ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto studentai iš Vilniaus ir 89 iš Kauno.