Šeštadienį Klaipėdos etnokultūros centras kviečia į Latvijos nepriklausomybės dienai skirtą vakarą.

Jo metu bus rodomas latvių kino įžymybės Janio Streičo režisuotas meninis filmas „Rudolfo palikimas“ (2010). Renginyje dalyvaus pats jo režisierius, švenčiantis 75-metį, bei Latvijos ambasadorius Lietuvoje  dr. Martinis Virsis.

Mūsų broliai latviai Latvijos nepriklausomybės dieną švenčia lapkričio 18-ąją. Šiai dienai paminėti Klaipėdos etnokultūros centras ir Klaipėdos universitetas kasmet organizuoja įvairius latvių kultūrai skirtus renginius – tautodailininkų parodas, leidinių pristatymus, folkloro vakarus, skaitymus, koncertus ir kt. Šiemet lapkričio 19 d. 16 val. Etnokultūros centras kviečia į Latviją garsinančio filmo „Rudolfo palikimas“ seansą bei susitikimą su garbingais svečiais. Vakarą ves dr. Dalia Kiseliūnaitė.

J.Streičas kino pasaulyje įžymybe tapo dar sovietmečiu (lietuvių žiūrovui pakaktų paminėti televizijos filmą „Teatras“ su Vija Artmane ir Ivaru Kalniniu, kino juostas „Svetimos aistros“, „Rudens rožės“). Menininko kūrybinėje biografijoje – daugiau nei 20 filmų. Pats režisierius geriausiu kūriniu laiko filmą „Svetimos aistros“, o didžiausios žiūrovų meilės sulaukė „Joninių nakties spalvos limuzinas“, „Teatras“ ir „Žmogaus vaikas“. Pastarasis, apdainuojantis gražiausias žmogiškumo apraiškas, pastatytas režisieriaus gimtąja latgalių kalba, pelnė laurus ne viename tarptautiniame festivalyje (apdovanotas 1992 m. Sanremo festivalio autorinių filmų kategorijoje, Vatikano apdovanojimas „Beato Angelico per L'Europa“ ir kt.).

Vaidybinio filmo „Rudolfo palikimas“ premjera Latvijoje įvyko pernai. Nepaisant šiurpinančios finansinės krizės, bilietai į šį filmą buvo tiesiog graibstomi, o prie visų šalies kino teatrų ir kultūros namų šaltą 2010-ųjų žiemą driekėsi eilės. Tokio kūrinio populiarumo šiais laikais galėtų pavydėti kiekvienas kino kūrėjas.

„Rudolfo palikimas“ nukelia į XX a. pradžią, kuri latviams žadėjo klestinčią ir laimingą ateitį. Filme, kuriame pilna ir humoro, ir meilės, ir apgaulės, ir nevilties, režisierius pažvelgia į prieš 100 metų gyvenusį išdidų latvių valstietį. J.Streičo žodžiais, jo filmas yra apie tai, kad praeityje gyventi buvo geriau. Anot režisieriaus, prieš šimtmetį buvo daugiau vilties ir savigarbos, latviams labiau norėjosi turėti savo žemės ir joje būti šeimininkais...

Klaipėdos etnokultūros centre filmas bus rodomas su  lietuviškais subtitrais.

Lietuva J.Streičui – ne tik kaimynų žemė, kurioje daug kolegų ir draugų. Su ja kino meistrą sieja ir šeimos ryšiai – duktė Viktorija Streiča yra Kauno muzikinio teatro dainininkė, o žmona kilusi iš Dzūkijos, kur menininkas leidžia vasaras, semdamasis kūrybinio įkvėpimo. Ypač savo dailės darbams. Juk jis dar ir tapytojas bei rašytojas.