Kauno apygardos teismo sprendimu už 13 metų pilve nešiotą chirurginį instrumentą, kurį operuodami paliko Šakių ligoninės medikai, Valentinai Batrušaitytei priteista vos 40 tūkst. litų.

Kaltės nepripažino

Beveik metus Kauno apygardos teisme V.Baltrušaitytė įrodinėjo, kad instrumentą paliko būtent Šakių ligoninės medikai ir už tai prašė 200 tūkst. litų kompensacijos. Teismo sprendimą 13 metų kasdien skausmą dėl palikto instrumento kentusi moteris išklausė ramiai. Ji neskubėjo atsakyti, ar skųs tokį nuosprendį.

„Jis man taip atsibodo“, – V.Baltrušaitytė rankose laikė iš jos kūno išimtą Reverdino kablį. Su įrankiu pilve, sveriančiu beveik 300 g, 28 cm ilgio, bukais kraštais, kurio plotis plačiausioje dalyje – 7 cm, o storis – 0,2 cm ir kuris primena 43 dydžio padą, moteris gyveno 13 metų.

Šakių ligoninės medikai savo kaltės teisme nepripažino. „Ligoninės vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimas per vieną posėdį aiškino, kad neįmanoma tokio instrumento pilve išnešioti 13 metų. Tačiau V.Baltrušaitytė išnešiojo“, – sakė moterį teisme gynęs advokatas Kęstutis Pužaitis.

Neadekvačios žalos

Advokatas K.Pužaitis, kaip ir jo ginamoji, neskubėjo spręsti, ar kreipsis į aukštesnės instancijos teismą. Advokatas įsitikinęs, kad Lietuvos teismuose susiklosčiusi ydinga praktika priteisiant žalos atlyginimą.

K.Pužaitis pasakojo neseniai gynęs marijampolietį, kuriam per eismo įvykį buvo sulaužyta koja. Kadangi eismo įvykį sukėlusio žmogaus kaltės įrodinėti nereikėjo, teisme buvo sprendžiamas tik žalos atlyginimo klausimas. Marijampoliečiui dėl lūžusios kojos buvo priteista 20 tūkst. litų žalos atlyginimo.

„Argi galima sulyginti tai, ką patyrė mano ginamasis marijampolietis, kuris kelis mėnesius panešiojo gipsą ir toliau laimingas gyvena, ir tai, ką patyrė V.Baltrušaitytė per tuos 13 metų. Vienam – 20, kitam – 40 tūkst. litų kompensacija. Ji per tą laiką padoriai tualete gamtinių reikalų atlikti negalėjo“, – palyginti stengėsi advokatas.

Skausmai nesiliovė

51 metų kaunietė V.Baltrušaitytė gyvenime buvo operuota du kartus. Pirmą kartą – 1995 m., būdama 35-erių, – Šakių ligoninėje. Antroji operacija atlikta 2008 m., kai ir buvo išimtas chirurgų paliktas instrumentas.

Šakių rajone gyvenusi V.Baltrušaitytė netikėtai blogai pasijuto 1995-ųjų birželio 5 d. Moteris, nebegalėdama kęsti pilvo skausmų, išsikvietė į namus greitosios medicinos pagalbos ekipažą. Šis ją nuvežė į Šakių ligoninę.

V.Baltrušaitytė buvo operuota. Jai pašalinta tulžis. Vis dėlto skausmai pilvo apačioje nesiliovė. Po operacijos Šakių ligoninėje moteriai buvo pasakyta, kad dar gali skaudėti pusę metų.

Pasak V.Baltrušaitytės, 1996 m. ji kreipėsi į Šakių polikliniką, tačiau gydytojai ją ramino, kad skauda greičiausiai dėl plaučių.

Nerado dokumentų

Skelbiant nuosprendį teismas pabrėžė, kad V.Baltrušaitytė, nors ir patyrė didelius skausmus ir dvasinius išgyvenimus, delsė kreiptis į medikus. Bėda, ta, kad Šakių ligoninė ir poliklinika nerado dokumentų, liudijančių apie V.Baltrušaitytės vizitus. „Taip jau būna Lietuvoje“, – ironiškai pastebėjo V.Baltrušaitytės gynėjas.

Visus tuos metus po pirmosios operacijos V.Baltrušaitytė ieškojo skausmo kaltininko.

„Susigyvenau su kasdieniu skausmui. Išmokau prisitaikyti. Tiesiog atsisėsti ar atsigulti negalėjau. Turėjau rasti tinkamą pozą, kad skausmas būtų bent jau pakeliamas“, – pasakojo V.Baltrušaitytė.

13 metų moteris miegojo tik ant dešiniojo šono. Jei miegodama netyčia apsiversdavo ant kairiojo, pabusdavo nuo aštraus veriančio skausmo. „Būdavo, kad daržą baigdavau ravėti gulėdama, nes susilenkti negalėjau, o darbą pabaigti norėdavosi“, – šypsotis mėgino moteris.

Nuolatiniai vizitai

Moteris persikėlė gyventi į Kauną ir tada jau čia prasidėjo jos žygiai pas specialistus. Ji apsilankė trijose poliklinikose, tačiau niekas nerado kasdienių skausmų priežasties. „Šeimos gydytoja pasakė, kad eičiau ir vėl iš naujo. Negali būti, kad skauda, o neaišku nuo ko“, – pasakojo V.Baltrušaitytė.

Nė vienam specialistui nekilo minties, kad reikėtų padaryti rentgeno nuotrauką. „Aš sakiau, kad gal man paliktas koks nors instrumentas. Gydytojai ramindavo, kad pažiūrės ultragarsu ir pamatysime. Jo nesimatė“, – faktus dėstė V.Baltrušaitytė

Pas ginekologę, užčiuopusią žmogaus audiniams nebūdingą dalyką, V.Baltrušaitytė lankėsi taip pat ne vieną kartą.

Pasak V.Baltrušaitytės, per trečią vizitą ginekologė pritarė, kad gal ir gali būti paliktas chirurginis instrumentas, tačiau mintys esą sukosi apie specialų spaustuką, kurie naudojami per operacijas. Gydytoja ramino, kad tą mažą spaustuką išsioperavusi moteris greitai pamirš negalavimus.

Radinys šokiravo

2008 m. Kauno klinikose buvo atliktas rentgeno tyrimas, po kurio ir paaiškėjo, kad ligonės pilvo ertmėje buvo metalinis svetimkūnis.

„Kai aš pamačiau tą daiktą savo organizme, ištiko šokas. Tikėjausi pamatyti mažą “v„ raidės spaustuką. Išsigandau. Kelių parų prireikė tam, kad suvokčiau, kas darosi. Niekaip nesuėjo galai, kaip gydytojai galėjo nepastebėti tokio instrumento ir palikti“, – kaip baisų sapną pasakojo V.Baltrušaitytė.

Netrukus Vilniaus greitosios pagalbos universitetinėje ligoninėje pacientei iš pilvo buvo išimtas chirurginis instrumentas – Reverdino kablys. Paprastai tokiu instrumentu, operuojant ligonį, žarnas galima prilaikyti ar pastumti į šoną. Reverdino kablys naudojamas ir užsiuvant pilvo sienelę.

V.Baltrušaitytė tikina supratusi, kad per antrą operaciją medikai ne tik išėmė paliktą instrumentą, bet ir ištaisė pirmą operaciją atlikusių chirurgų klaidas. „Buvo neteisingai susiūta, sumaišyti audiniai, buvo palikti vartai, aš supratau, kad ne iki galo užsiūta“, – 13 metų kančios atomazgą dėstė V.Baltrušaitytė.

Skaitė enciklopedijas

Toli gražu ne iš karto, kai buvo pašalintas pilve buvęs svetimkūnis, V.Baltrušaitytė pasijuto gerai. Dar metus moteris kairėje pilvo pusėje jautė skausmus, tačiau jie buvo kitokie. Po truputėlį V.Baltrušaitytė jau galėjo lovoje apsiversti ir ant kito šono. Drąsiau susilenkdavo.

Moteris turėjo 13 metų gilintis į save ir savo sveikatą. „Medicinos enciklopedijas skaičiau. Pusiau gydytoja tapau, – juokėsi V.Baltrušaitytė. – Įtariau sau vėžį ir gyvenau su tuo skausmu.“

Nors visa ši nemaloni istorija beveik baigėsi, moteris negali drąsiai pasakyti, kad jaučiasi laiminga. „Dabar jaučiuosi gerai, bet negaliu pamiršti tų 13 skausmo metų“, – neslėpė V.Baltrušaitytė. Savo gyvenimą ji vadina sugadintu. Po operacijos, būdama 35-erių, moteris gyveno ligonės gyvenimą. Ji skaičiuoja, kad kol kas – dar tik kokie treji jos geresnio gyvenimo metai.