Iki šiol žvejybos sektoriuje vienašališkai priiminėjusi ir žvejus piktinusi valdžia pagaliau įsiklausė į daugumos nuomonę.

Praėjusių metų pabaigoje baigdamas kadenciją „durimis trinktelėjo“ buvęs konservatorių žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius. Jis vienašališkai, nepritariant daugumai žvejų, pasirašė įsakymą, kuriuo apie 80 proc. žvejybos Baltijos jūroje šprotų ir strimėlių kvotų 10 metų būtų atitekę vienai žvejybos įmonei.

Likusios 11 įmonių būtų likusios, kaip sakoma, prie suskilusios geldos.

Daugumos žvejų atstovai lankėsi Seime, kalbėjosi su Žuvininkystės departamento atstovais. Pastarieji nieko net ir nenorėjo girdėti, nes jie ruošė daugumą žvejų diskriminuojančią naują žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo tvarką.

Dėl to, kad K.Starkevičiaus „surastas“ Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius ignoruodavo žvejus, šie buvo pateikę kreipimasi dėl nepasitikėjimo juo.

Dar pernai gruodį 10 iš 12 Baltijos jūroje žvejojančių įmonių buvo pateikusios reikalavimą atšaukti žvejybos kvotų skirstymo Baltijos jūroje tvarką.

Šiemet sausio 23 dieną naujasis žemės ūkio ministras Vigilijus Jukna atšaukė K.Starkevičiaus įsakymą „Dėl žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo“. Nurodyta per du mėnesius parengti naują žvejybos Baltijos jūroje kvotų skyrimo taisyklių projektą ir suderinti jį su žvejais. Tai reiškia, kad vienašališkų, daugumai nenaudingų sprendimų priėmimo laikotarpis žvejybą reguliuojančiose valdžios institucijose baigėsi?

Dauguma Baltijos jūros žvejų palankiai sutiko kvotų skyrimo 10 metų atšaukimą. Patys žvejai pasiūlė atstovus Baltijos jūros žvejybos kvotų taisyklėms koreguoti. Į grupę nuo žvejų įtraukti Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, „Baltlantos“ bendrovės direktoriaus pavaduotojas Aleksėjus Savčenko, Klaipėdos žuvininkystės įmonių asociacijos „Jūros žvejys“ pirmininkas Artūras Maželis, bendrovės „Senoji Baltija“ direktoriaus pavaduotojas Jonas Bartminas.