Nutrūkus „flyLAL“ veiklai į duobę kritęs Vilniaus oro uostas sako vėl jaučiąs „augimo tendenciją“, nors pripažįsta, kad nepavyks greitai pakartoti pernai buvusių skaičių.

Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU) lapkritį aptarnavo 95,771 tūkst. keleivių - maždaug penktadaliu mažiau nei tą patį praėjusių metų mėnesį. Iš viso per vienuolika šių metų mėnesių aptarnauta 1,218 mln. keleivių - trečdaliu mažiau nei pernai.

„Lapkritį aptarnauta 22 proc. mažiau keleivių nei pernai, bet bendri šių metų skaičiai rodo, kad padėtis jau stabilizavosi“, - sako oro uosto vadovas Tomas Vaišvila.

Jo teigimu, lyginant su sėkmingais 2008-aisiais, vis dar jaučiamas nuosmukis, tačiau augimo tendencijos jau akivaizdžios.

„Didžiausias keleivių skaičiaus kritimas šiemet buvo kovą, kai oro uostas aptarnavo 43 proc. mažiau keleivių nei per tą patį laikotarpį pernai. Tačiau nuo pavasario pabaigos aptarnautų keleivių skaičius tik didėjo“, - kalbėjo Vilniaus oro uosto generalinis direktorius.

Šiemet didžiausias Lietuvoje oro uostas planuoja iš viso aptarnauti daugiau nei 1,3 mln. keleivių.

„Daugėjant tiesioginių skrydžių krypčių iš Vilniaus į Europos miestus, jau artimiausiais mėnesiais keleivių srautai turi padidėti. Ateinančiais metais tikimės 25 proc. metinio keleivių srauto augimo“, - tvirtina T. Vaišvila.

Tačiau jei ir būtų užfiksuotas toks augimas, aptarnautų keleivių skaičius dar negrįžtų į buvusį pernai.

Iš Vilniaus reguliariosiomis kryptimis šiuo metu skraido 15 oro bendrovių, kurios keleivius tiesiogiai skraidina 16 maršrutų. Nuo gruodžio vidurio iš Vilniaus bus skrendama dar 4 naujomis kryptimis (į Berlyną, Miuncheną, Paryžių, Tbilisį), nuo kitų metų sausio - dar dviem (į Amsterdamą ir Romą). Iš viso metų pradžioje bus 22 tiesioginiai skrydžiai.

Pernai iš Vilniaus oro uosto buvo vykdomi skrydžiai 28 reguliariomis kryptimis. Be dabar vykdomų reguliariųjų skrydžių į didžiausius Europos miestus, pernai buvo galima nuskristi į Simferopolį, Vaksję, Kišiniovą, Diuseldorfą, Salonikus ir Odesą.

„Oro uosto skrydžių žemėlapyje matome, kad iš Vilniaus atkurtos visos pagrindinės kryptys į svarbiausius ir didžiausius Europos miestus. Kitąmet jas plėtosime į Pietų ir Rytų Europą“, - teigia T. Vaišvila.