Kai kuriomis siūlomomis pataisomis Švietimo įstatyme nepatenkinta Vilniaus rajono valdžia užsiminė, kad tai gali sukelti socialinius neramumus ir pilietinį nepaklusnumą.

"Priverstinis atėmimas galimybės mokytis gimtąja kalba gali sukelti socialinius neramumus ir pilietinį nepaklusnumą", - per susitikimą su Rytų Lietuvos rajonuose viešinčiais Lietuvos Vyriausybės nariais sakė Vilniaus rajono vicemeras Gabrielius Janas Mincevičius.

Anksčiau Lietuvos lenkų rinkimų akcijai priklausantys politikai yra išsakę nepritarimą siūlymui plėsti dalykų dėstymą valstybine lietuvių kalba nelietuviškose mokyklose.

Vicemeras centrinės valdžios atstovams taip pat sakė, kad daugiataučiame rajone, kur vaikai mokosi lenkų, rusų, lietuvių kalbomis, turi būti daug mažesni reikalavimai klasių komplektavimui: "Griežtos normos klasių skaičiaus komplektavimo prives prie to, kad padidinsime mokyklos nelankančiųjų skaičių".

Anot G.J.Mincevičiaus, taip pat rajone trūksta mokyklinių autobusiukų, nors daug jų tenka keliauti mokytis toliau nuo namų.

Švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius sakė, kad reikalavimai klasių komplektavimui bus mažinami - šiuo metu, anot jo, tuo užsiima speciali darbo grupė.

Tuo metu premjeras Andrius Kubilius sakė, kad dauguma problemų išlaikyti mokyklas kyla dėl moksleivių trūkumo.

"Yra specifinių kaimo ar miestelio problemų, išlaikyti mokyklas pakankamai sudėtinga, ypač kai trūksta vaikų - lenkų ar lietuvių", - sakė premjeras.

A.Kubilius teigė, kad vietos valdžia turėtų rūpintis ir Vilniaus bei Šalčininkų rajonuose mažumą sudarančių lietuvių reikalais.

"Žinome, kad tai jautrūs klausimai, kyla daug diskusijų, kartais tarpusavio nepasitikėjimo, bet darome viską. (...) Keliu klausimą, kad tokiuose rajonuose kaip Vilniaus ar Šalčininkų, kur mažumos sąlygomis gyvena lietuviai, savivaldybės galvotų apie lietuvių kaip mažumų rūpesčius", - sakė premjeras.