Sostinės savivaldybės pastatas gali būti ne parduodamas, o perkamas. Savivaldybė svarsto galimybę dangoraižį atiduoti bankui ir palaipsniui vėl jį išsipirkti.

Ekspertizė: parduoti - tikslinga

„Vadovaudamiesi galimybių studijoje atliktais finansiniais skaičiavimais, įvertinę socialinį aspektą ir laikydamiesi prielaidos, kad gauti pinigai bus naudojami skaidriai ir tinkamai, manome, kad savivaldybės pastatą parduoti tikslinga“, - tokia savivaldybės dangoraižio pardavimo galimybių studiją atlikusios bendrovės „Resolution Advisers“ pozicija pateikiama savivaldybės interneto svetainėje.

Savivaldybė akcentuoja, kad už pastatą gauti pinigai „atneštų kur kas didesnę naudą, lyginant su išlaikytu tik administracinėms reikmėms naudojamu pastatu“. Esą papildomos lėšos leistų finansuoti infrastruktūros projektus, išsaugoti darbo vietas bei parūpinti užsakymus verslininkams.

Be to, „Resolution Advisers“ galimą dangoraižio pardavimą esą vadina „pirmuoju stambiu investiciniu sandoriu šalyje po daugiau kaip 1,5 metų“. Anot jų, pastato pardavimas netgi pagyvintų vis dar sąstingio kamuojamą Lietuvos nekilnojamojo turto rinką.

Meras regi naujas galimybes

Šios išvados palankios mero V.Navicko siūlymui parduoti pastatą. Tačiau miesto vadovas Vilius Navickas neskubės pradėti dangoraižio pardavimo procedūrą.

„Esu tikras, kad bus pasirinktas optimaliausias, miestui naudingiausias būdas - nebūtinai tai bus pastato pardavimas“, - savivaldybės tinklapyje cituojamas V.Navickas.

Anot mero, galimybių studija parodė, kad „buvo svarstomas teisingas sprendimas, tačiau kintant ekonominei situacijai būtina įvertinti ir naujai atsirandančias galimybes“. Tiesa, savivaldybė nedetalizuoja, kokias būtent naujas galimybes numatoma įvertinti.

Jau tariasi su bankais

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Milėnas portalui nurodė, kad realiausias alternatyvus scenarijus - sutarties perfinansavimas. Tokiu atveju dangoraižis atitektų bankui, o savivaldybė jį per nustatytą laikotarpį vėl išsipirktų.

Anot V.Milėno, iš banko tikimasi gauti apie 60 mln. litų. „Žinoma, norime gauti kuo didesnę sumą“, - pridūrė pašnekovas.

Ši suma gerokai mažesnė nei anksčiau mero minėtas skaičius - V.Navickas yra teigęs, kad pastatą galima parduoti už 80-100 mln. litų. V.Milėno teigimu, nors iš banko už pastatą būtų gauta mažesnė suma, sutarties perfinansavimas būtų mažiau skausmingas miestui.

Be to, pašnekovas pripažino, kad dangoraižio atidavimas bankui mainais į savotišką paskolą šiuo metu yra labiau realus nei ankstesnis planas parduoti pastatą. Esą jau vyksta derybos su bankais, o pastarieji rodo didelį susidomėjimą. „Bankai su mumis kalbasi. Anksčiau, kai savivaldybės finansinė padėtis buvo prastesnė, jie su mumis nekalbėjo. O dabar pavyko suvaldyti skolas, stabilizuoti situaciją“, - aiškino administracijos vadovas.

Anot jo, gerėjanti savivaldybės finansinė padėtis - viena iš pagrindinių priežasčių, dėl kurių miesto valdžios akys krypsta į bankus, užuot ieškojus pirkėjo dangoraižiui.

Balsavimas - išbandymas koalicijai

Jei vis dėlto bus nutarta imtis pastato pardavimo, šį sprendimą turės palaiminti miesto taryba. Gali būti, kad dangoraižio likimą lems ir vieno ar dviejų politikų balsai. Mat pastato pardavimui pritaria toli gražu ne visos tarybos frakcijos. Tarp jų - ir dalis valdančiųjų.

Socialdemokratų frakcija gali tapti bene didžiausia kliūtimi. Mat ji veikiausiai prisijungs prie opozicinių frakcijų, kurios deklaruoja balsuosiančios prieš pastato pardavimą. Socialdemokratų Vilniaus skyriaus prezidiumas ir taryba nurodė frakcijai nepritarti dangoraižio privatizavimui. Be to, nemenkos dvejonės kamuoja ir dalį Liberalų sąjūdžio frakcijos narių.

Jei 6 socialdemokratai prisijungs prie 18 opozicijos atstovų, pastato pardavimo priešininkai taryboje turės 24 balsus, iki daugumos trūks vos dviejų.