- Rūta Stankevičiūtė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pamatyti lauko tualetų galima ne tik vienkiemiuose, bet ir Kaune – be kanalizacijos ir vandentiekio mūsų mieste gyvena daugiau kaip 20 tūkst. šeimų. Patogumų nebuvimo problema ypač paaštrėja žiemą.
Maudosi pas draugus
Griškabūdžio gatvėje nuosavame name gyvenanti Simaškų šeima su pavydu žvelgia į kaimynus, kurie pernai į būstus įsivedė vandentiekį ir kanalizaciją.
"Iki šitų namų nutiesė komunikacijas, o ką mums daryti? – rodydamas vandentiekio plėtros liniją kalbėjo šeimos galva Stanislovas Simaška. – Dabar nežinia, kada tęs darbus. Gal kitą pavasarį, o gal tik po kelerių metų. Be centrinio vandentiekio ir kanalizacijos čia gyvena dar nemažai žmonių."
Erdviame Simaškų kieme į akis krinta ryškiai žaliai nudažytas nedidelis namukas su širdies formos langeliu. Tai – tualetas, į kurį einama atlikti gamtinių reikalų bet kuriuo paros laiku.
"Na taip, ir siaučiant pūgai, ir lyjant, visada einame čia. Mes pripratę, – šypsojosi S.Simaška. – Gal kiek sunkiau būna vaikams, kai naktį reikia eiti į lauko tualetą."
Šiame būste dvidešimtus metus gyvenantis S.Simaška su žmona turi aštuonis vaikus. Jauniausiam Donatui – devyneri. Paklaustas, kur šeima prausiasi, vyras prabilo apie viešąsias pirtis ir išvykas pas draugus bei kaimynus. Be to, anot jo, apsiprausti galima ir vonelėje namuose. Kaunietis skaičiuoja, kad kasdien į namus iš kieme esančio šulinio tenka parnešti po maždaug dešimt kibirų vandens.
Kas rytą – prie hidranto
H. ir O.Minkovskių bei Gintariškių gatvių sankirtoje stūksantis hidrantas yra vienas paskutiniųjų tokių įrenginių mieste, prie kurio ankstyvą rytmetį vis dar driekiasi eilė kaimynų, norinčių pasipildyti geriamojo vandens atsargas.
"Vieną žiemą buvo užšalęs. Tada likome be vandens, bet kažkas paskambino į seniūniją ir problemą greit išsprendė", – prisiminė prie pat Aleksoto hidranto gyvenanti kaunietė Rita. Solidaus amžiaus moteris lingavo galva: taip, pasisemti vandens čia ateina daug žmonių.
Jos kaimynė, nuo vaikystės šiame rajone gyvenanti Leonora pripažino, kad Aleksote dar nemažai gyventojų neturi ir kanalizacijos. Ji pati daugiau kaip keturis dešimtmečius naudojasi lauko tualetu.
"Jokių problemų, – plačiai nusišypsojo Leonora. – Man niekas nebaisu: nei žiema, nei pūgos. Ir lauko tualetas gali būti komfortiškas."
Kaimynai užnuodijo vandenį?
Pamatyti šachtinį šulinį galima daugelyje individualių namų kiemų, tačiau pagal paskirtį juos naudoja ne visi. Rąžės gatvėje gyvenantis Kazys Zakarauskas neseniai įsigijo naują šulinio viršų – už medinį rentinį mugėje vyras paklojo 800 litų.
"Gerti vanduo netinkamas, dabar jį naudojame tik daržams laistyti, – pasakojo K.Zakarauskas. – Viduryje kiemo esantis šulinys mums ir puošmena, lietuvybės simbolis."
Daržus šulinio vandeniu laisto ir Barzdų gatvės gyventojas Remigijus Jašinskas. Kažkada, anot jo, iš šio šulinio buvo semiamas labai skanus vanduo.
"Įtariame, kad pikti kaimynai užnuodijo, nes staiga vandens skonis labai suprastėjo. Atlikome tyrimus ir tikimės sužinoti, kuo jis užterštas", – kalbėjo R.Jašinskas.
Kiečių gatvėje gyvenantis Gediminas Gustas svarsto, ar nevertėtų kaimynams kreiptis į seniūniją, kad paspartintų nuotekų plėtrą mikrorajone. Tokius raštus seniūnei ne kartą siuntė Piliakalnio gatvės gyventojai, kanalizacija ir vandentiekiu turėję rūpintis savo jėgomis.
"Kaimynai kažką organizuoja, bet man dabar geriau taip, kaip yra, turint vietinę kanalizaciją. Mums bent jau nereikia mokėti didelių mokesčių", – teigiamus tokio gyvenimo privalumus įžvelgė Virginija Klimavičienė.
Tinklus ties iš ES lėšų
Šių metų Lietuvos statistikos metraštyje teigiama, kad būstuose be tualeto su nutekamuoju vandeniu 2008 m. gyveno 19 proc. asmenų, be vonios ar dušo – 18 proc., būstuose su varvančiu stogu, supuvusiais langais, grindimis ar drėgnomis sienomis – kas ketvirtas gyventojas. Statistikos departamento duomenimis, būsto kokybė kaime yra kur kas prastesnė negu mieste.
Bendrovės "Kauno vandenys" generalinis direktorius Vilius Burokas skaičiuoja, kad prie centralizuoto vandentiekio tinklo yra prisijungę 94 proc. kauniečių, prie nuotekų tinklo – 93 proc. Vadinasi, maždaug 21 tūkst. kauniečių naudojasi vietiniais šuliniais, lauko tualetais. V.Burokas tokią statistiką vadino patenkinama ir pabrėžė, kad kai kuriose išsivysčiusiose šalyse rodikliai yra dar prastesni.
"Lietuva yra užsibrėžusi, o ir stojimo į ES sutartyje numatyta, kad iki 2014 m. vandentiekio ir kanalizacijos tinklas apims 95 proc. šalies teritorijos", – pasakojo V.Burokas.
Daugelį metų blogiausia padėtis, anot jo, buvo Aleksote, tačiau per pastaruosius ketverius metus ten nutiesta dešimtys kilometrų vandentiekio ir kanalizacijos tinklų. Šiuo metu be patogumų dar likę nemažai Vilijampolės, Aukštųjų ir Žemųjų Šančių gyventojų. Kanalizacijos nėra keliose Žaliakalnio gatvelėse turgaus rajone.
"Esame parengę projektus. Laukiame, kada bus galima teikti paraiškas. Vykdysime projektus iš ES lėšų", – planavo V.Burokas.
Vonios atsirado tarpukariu
Kauno medinio vandentiekio statyba pradėta XVI a. viduryje, kai Žaliakalnyje tarp Pakalnės ir A.Mackevičiaus gatvių buvo surasti trys švaraus vandens šaltiniai. Iš jų mediniais vandentiekio vamzdžiais vanduo tekėdavo į Rotušę, smukles ir pirklių namus. Medinį vandentiekį sunaikino karai ir gaisrai. Vėliau, apie 1878 m., tuometė miesto valdyba iškasė šešis viešojo naudojimo šulinius įvairiose miesto vietose: Rotušės aikštėje, senajame turguje, prieš miesto kapines, prie teatro, Karmelitų rajone, Žaliakalnyje ir Žemuosiuose Šančiuose.
"Apie tikrą, šiuolaikinį vandentiekį Kaune pradėta svarstyti miestui tapus sostine – XX a. pradžioje, – pasakojo Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) mokslininkas, dabar pensininkas Antanas Sakalauskas. – Miestas pradėjo augti, sulaukė užsienio svečių, buvo nepatogu juos priimti tokiomis, nehigieniškomis sąlygomis."
Mokslininko teigimu, vandentiekio rūpesčiai patikėti inžinieriui Steponui Kairiui, kuris, kaip parodė istorija, užduotį atliko puikiai – jo išrinkta vandenvietė Eiguliuose naudojama iki šiol, iš jos gaunamas geros kokybės, ES reikalavimus atitinkantis vanduo.
Ne Portugalija
Statistikos metraštis rodo, kad trys iš dešimties gyventojų nėra patenkinti savo būstu. Jie skundžiasi, kad butas – per tamsus. Kas ketvirtas lietuvis gyvena techniškai netvarkingame būste: varva stogas, langai supuvę, grindys arba sienos yra drėgnos.
"Mūsų pastatai jau pasenę, netinkamai prižiūrimi, – konstatuoja Kauno technologijos universiteto (KTU) Geoinžinerijos katedros docentas Andrius Jurelionis. – Drėgnuose, nesandariuose namuose labai dažnai pradeda augti pelėsis, kuris, beje, gali išskirti toksines medžiagas ir nuodyti mus."
KTU Statybos ir architektūros fakulteto prodekanas Arūnas Aleksandras Navickas atkreipė dėmesį ir į gamtines sąlygas: dėl šaltų žiemų negalime įsirengti pernelyg atvirų būstų, kokiais mėgaujasi pietiečiai.
"Būstas priklauso nuo klimato. Portugalai išorės apdailai naudoja plyteles, o pas mus apie tokius sprendimus negalima nė pagalvoti", – aiškino A.A.Navickas. Nors dabar jau yra sprendimų, padedančių išsaugoti šilumą pastate, daug lemia ir būsto vidaus išplanavimas. Mokslininkas pataria svetainę ir kitas patalpas, kuriose praleidžiama daug laiko, įrengti pietinėje pusėje.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ruošiantis atnaujinti „Nemuno žiedą“, ieškoma galinčiųjų parengti architektūrinę idėją4
Ruošiantis atnaujinti Kauno rajone, Kačerginėje, esančią „Nemuno žiedo“ lenktynių trasą, Lietuvos sporto centras ieško galinčiųjų parengti architektūrinę rekonstrukcijos idėją. ...
-
Mamos profesija tapo pavyzdžiu sūnui11
Nuo šiol – ne tik mama ir sūnus namuose, bet ir kolegos, dirbantys skirtinguose Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (Kauno apskr. VPK) padaliniuose. Nors darbo iššūkiai skirtingi, tačiau vienija ta pati misija &ndas...
-
Lampėdžio paplūdimyje – užsieniečių antplūdis53
Šilta gegužės pradžia nudžiugino saulės spindulių pasiilgusius kauniečius, o ypač mieste studijuojančius studentus iš užsienio. Termometro stulpeliui pakilus iki 24–25 laipsnių, jie patraukė į miesto paplūdimius. ...
-
Šeimos ir keturkojai pramogavo Kalniečių parke: augintinių laukė dovanos, šeimininkų – edukacijos10
Tradiciniame renginyje „Šeimos savaitgalis su augintiniais“ – keturkojų ir jų šeimininkų bėgimo varžybos, stilingiausiojo naminio gyvūno rinkimai, virvės traukimas ir pažintis su pilvo gyventojais. ...
-
Kaune prasidėjo motociklininkų sezonas – į gatves išriedėjo baikeriai20
Motociklininkų sezonas Kaune atidarytas tylos minute už išėjusius vairo brolius. Šventė baigta pažadu susitikti po metų, tik jau kitoje vietoje. ...
-
Nuo pirmadienio remontui uždaromas Marvelės viadukas8
Kauno miesto savivaldybė praneša, kad valstybinius kelius tvarkanti AB „Via Lietuva“ nuo pirmadienio remontui uždaro Marvelės viaduką. ...
-
Savaitgalį Kaune kursuos daugiau autobusų: bus patogiau pasiekti kapines8
Kauno miesto savivaldybė skelbia, jog minint Motinos dieną paleidžiami papildomi autobusų maršrutai, važiuojantys miesto kapinių kryptimi, tad bus patogiau aplankyti amžinojo poilsio vietas. ...
-
Muzikos mylėtojai kviečiami burtis Kaune: laukia protmūšis, prizai ir „Eurovizijos“ finalo peržiūra1
Gegužės 11 d. Kaune, kultūros ir pramogų erdvėje „Volfas Engelman Galerija“, rinksis muzikos mylėtojai ir ištikimiausi „Eurovizijos“ dainų konkurso gerbėjai – čia vyks melomanų protmūšis ir tiesioginė &bd...
-
Pratybų „Perkūno griausmas“ metu Kaune ir Klaipėdoje įsteigtos karinių operacijų teritorijos
Gegužės 2–3 d. pratybų „Perkūno griausmas 2024“ metu aktyvuotos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos, kurios veikia Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu įsteigtose Kauno miesto ir rajono bei Klaipėdos miesto ir teritorin...
-
Sportuojantiems miestiečiams – funkcionali Dariaus ir Girėno komplekso svetainė
Netrukus 100 metų sukaktį nuo atidarymo švęsiantis Dariaus ir Girėno stadionas bei jo sporto kompleksas nuo šiol turi skaitmeninius namus internete – www.stadionas.lt. ...