Beveik metus trukęs aplinkosaugos projektas „Aš - žalias“ pasiekė finišą. Trečiaidenį Vilniuje iškilmingos ceremonijos metu buvo apdovanoti patys „žaliausi“ projekto dalyviai.

Dabar laukia dideli darbai

Renginio metu aplinkos viceministras Aleksandras Spruogis apdovanojo konkursų „Žaliausia verslo įmonė“, „Žaliausia mokykla“ ir „Žaliausias žurnalistas“ laureatus. Nugalėtojams įteiktos specialiai šiam projektui menininkės Jurgitos Braziūnienės sukurtos statulėlės.

„Ministras Gediminas Kazlauskas Vyriausybės posėdyje, todėl atvykti negalėjo, tačiau prašė perduoti, kad visi širdimi jis yra čia ir svarbiausia, kad jis – žalias“, - tardamas sveikinimo žodį kalbėjo A.Spruogis.

Viceministras džiaugėsi, kad per šiuos metus frazės „Aš - žalias“, „Žalioji deklaracija“ ir „Žaliasis karavanas“ prigijo daugelio žmonių, ypač vaikų ir jaunimo, leksikone.

„Vaikai – mūsų ateitis. Nuo jų priklausys, kokioje Lietuvoje gyvensime. Net ir didelis darbas prasideda nuo mažo žingsnelio. Manau akcija „Aš - žalias“ ir yra tas žingsnelis. Dabar laukia dideli darbai. Tačiau pradžia jau padaryta – apie aplinkosaugą prakalbome nestandartiškai – linksmai, nuotaikingai ir įtaigiai. Būti žaliu tapo nauja mada“, - džiaugėsi A.Spruogis.

Dalyvavo pusė savivaldybių

Aplinkos ministerijos atstovams renginio metu buvo perduota „Žalioji deklaracija“. Per metus ją pasirašė daugiau nei 24 tūkst. žmonių.

„Aš nesu abejingas tam, kad Lietuvoje per metus susikaupia daugiau nei 1 mln. tonų buitinių atliekų. Tik šeštadalis jų – išrūšiuojamos, perdirbamos ir naudojamos pakartotinai. Aš suvokiu, kad neatsakingai naudojami ištekliai jau sukėlė negrįžtančius procesus – keičiasi klimatas, mažėja biologinė įvairovė, senka naftos ir vandens šaltiniai. Aš tikiu, kad daug kas priklauso nuo manęs. Jaučiuosi atsakingas, todėl viešai įsipareigoju rūšiuoti atliekas, stengtis mažinti jų kiekį ir taip saugoti planetą bei jos išteklius. Aš pažadu būtų žalias“, - toks deklaracijos tekstas apkeliavo 60 šalies savivaldybių ir vakar sugrįžo į Vilnių.

Tiesa, konkurse „Aš žalias“ su savo projektais ir paraiškomis dalyvavo perpus mažiau savivaldybių – 34. Tačiau ir tai džiuginantis pasiekimas – juk konkursas skelbtas tik pirmą kartą.

„Rūpestis aplinkosauga – ne vienkartinis projektas, o neatsiejama žmogaus gyvenimo dalis“, - atkreipė dėmesį A.Spruogis.

Savivaldybės dar „pusžalės“

Aplinkos ministerijos Atliekų tvarkymo paslaugų skyriaus vedėja Raminta Radavičienė pabrėžė, kad atliekų tvarkymas yra prioritetinė sritis ir ministerija ragina gyventojus rūšiuoti šiukšles ir taip prisidėti prie aplinkos saugojimo. 
Pavyzdžiu gali būti konkurso nugalėtojai. Tarkime, aplinkosaugos veiklų įvairovę pristatančias anketas konkurse dalyvavusios mokyklos iliustravo nuotraukomis, piešiniais ir vaizdo filmukais.

„Žaliosios savivaldybės“ konkurse dalyvavo daugiau nei pusė Lietuvos savivaldybių, tačiau prizinių vietų šiame konkurse nutarta neskirti. Nuspręsta, kad nė viena iš jų neatitinka visų būtinų kriterijų, kad galėtų būti paskelbta žaliausia. Tačiau įsteigti paskatinamieji apdovanojimai trims savivaldybėms, kurių pastangos kuriant atliekų rūšiavimo infrastruktūrą, šviečiant visuomenę ir skatinant rūšiuoti atliekas, yra didžiausios. Prizai paskirti Neringos, Druskininkų ir Panevėžio savivaldybėms.

„Žaliausios verslo įmonės“
1 vieta – „Teo LT“
2 vieta – UAB „Fermantas“
3 vieta – „Reval Hotels Lietuva“

„Žaliausios mokyklos“
1 vieta – Šiaulių Rėkyvos pagrindinė mokykla
2 vieta – Joniškio jaunimo ir suaugusiųjų mokykla
3 vieta – Kauno mechanikos mokykla

„Žaliausia žurnalistė“
1 vieta – žurnalo „Mano ūkis“ aplinkosaugos temų redaktorė Julija Petrošiūtė
2 vieta – Alytaus radijo vyriausioji redaktorė Vida Ramanauskaitė-Grišmanauskienė
3 vieta – laikraščio „Telšių žinios“ korespondentė Skaistė Sadonytė