Kauno apygardos teisme atversta baudžiamoji byla, kurioje karo policininkas Albertas Iskandirovas kaltinamas paleidęs mirtinus šūvius į dviejų vaikų tėvą. Teisiamasis savo kaltės nepripažįsta ir tvirtina gynęsis nuo užpuolikų.

Susipažino naktiniame klube

29 metų amžiaus Irmantą Paunksnį kulkos pakirto praėjusių metų vasario pabaigoje. Šaulio taikiniu tapęs jaunas vyras tarp daugelio kauniečių automobilininkų buvo žinomas, kaip puikus automatinių pavarų dėžių meistras, dirbęs Kuršių gatvės garažų masyve įrengtame savo automobilių dirbtuvėse.

Lemtingą vasario 25-osios vakarą I.Paunksnis žmonai pranešė turįs išvykti į Marijampolę, tačiau iš tiesų laiką leido bičiulio ir dar trijų merginų draugijoje naktiniame klube „Amerika pirtyje“. Ten kompanija susipažino ir su A.Iskandirovu.

Šokiams besibaigiant, viena iš merginų trijulės, šokusi su kariškiu, pasiūlė jam prisėsti ir susipažinti su visa jos draugija. Klubui baigus darbą, kompanija nutarė dar nesiskirstyti, o vykti pratęsti vakarėlį pas naują pažįstamą, gyvenusį kaip tik A. Ramanausko-Vanago gatvėje.

Kadangi į tą vakarą alkoholio nevartojusio kariūno automobilį visi netilpo, I.Paunksnis nuvyko reikiamu adresu su taksi. A.Iskandirovo namų prieigose kilo konfliktas, mat kariškis pareiškė, jog vaikinų duetas nebepageidaujamas ir jis liksiąs su merginomis.

Ties šiuo epizodu kaltinamojo ir nukentėjusiųjų parodymai išsiskyrė. 28 metų teisiamasis pareiškė nesąs tikras, kad metais vyresnį I.Paunksnį nušovė būtent jis. Išgirdęs kaltinimus nužudymu, A.Iskandirovas savo kaltės nepripažino ir tvirtino buvęs priverstas gintis.

Dvi skirtingos versijos

Kaltinamasis teismą tikino, kad lemtingas momentas išmušė kilus grumtynėms. Kai jis pasakęs, jog vaikinai gali skirtytis savo keliais, šie kibę į atlapus. Iš pradžių kariškis teigė panaudojęs dujų balionėlį, bet jo efektas buvo priešingas - nauji pažįstami tapo dar aršesni. Galiausiai A.Iskandirovas teigė išgirdęs jųdviejų tarpusavio pokalbį, esą buvo pasiūlyta „griebti automobilį ir dingti“.

Tuomet, bandydamas apsaugoti savo transporto priemonę, jis išsitraukė savigynai laikytą ginklą ir iššovė. Pirmieji šūviai, anot teisiamojo, buvo paleisti į žemę ir į orą. Taip jis teigė norėjęs parodyti, kad rankose laiko kovinį ginklą. Galiausiai I.Paunksnis sugriebė A.Iskandirovui už rankos, o kitas vaikinas iš nugaros ėmė jį smaugti ir bandė parversti ant žemės. Tuomet ir nuaidėjo lemtingas šūvis.

Teisiamasis tikino nenorėjęs nieko nušauti. Priešingu atveju jis esą būtų atsistojęs, nusitaikęs ir šovęs į žmogų, tačiau šįkart viskas vyko kitaip - kariškis buvo priverstas atsitraukinėti nuo jį puolančių vaikinų.

Laisvėje teismo nuosprendžio laukiantis A.Iskandirovas iki šiol tarnauja Lietuvos kariuomenėje, tik žemesnėse pareigose. Beje, po incidento jo organizme buvo aptikta narkotinės medžiagos - kokaino - pėdsakų.

Ieškinys - beveik 2 mln. litų

Vėliau teisme liudijęs nušauto vaikino draugas visą istoriją išdėstė priešingai. Anot jo, lemtingą vakarą nei jis, nei I.Paunksnis nesmurtavo. Pasak liudytojo, jiedu tąkart tik paklausę, kodėl A.Iskandirovas staiga apsigalvojęs, jei jau atsivežė visą kompaniją į kitą Kauno miesto galą. Į tai kariškis neva atsakęs pliūpsniu iš dujų balionėlio.

Tuomet liudytojas čiupęs kariškiui už drabužių, o pastarasis liepęs paleisti ir pagrasinęs, kad šaus. Bėgdamas tolyn jis teigė išgirdęs tris šūvius. Iki jų drauge spruko ir I.Paunksnis, tačiau po šūvių jis sustojo, žengė kelis žingsnius atgal ir sukniubo veidu į sniegą. Kaip vėliau nustatė teismo medicinos ekspertai, vienintelė kulka pataikė jaunam vyrui į širdį.

Vyro ir dviejų mažamečių vaikų tėvo netekusi nukentėjusiąja pripažinta I.Paunksnio žmona už šeimos galvos netektį ketina prisiteisti solidžią neturtinę kompensaciją. Moteris teismo prašo priteisti 992 tūkst. litų neturtinės žalos, o iš viso jos ieškinio suma siekia 1 mln. 285 tūkst. litų. Dar puse milijono litų patirtą moralinę žalą įvertino taip pat nukentėjusiuoju pripažintas velionio tėvas.

Nors iš pradžių kariškis teigė suprantantis, kokia nebepataisoma žala padaryta I.Paunksnio artimiesiems, tačiau išgirdęs civilinių ieškinių sumas suglumo ir neslėpė nuostabos dėl jų dydžių.