Žvejyba neiškėlus kojos iš Kauno Pereiti į pagrindinį turinį

Žvejyba neiškėlus kojos iš Kauno

2010-04-16 18:04
Žvejyba neiškėlus kojos iš Kauno
Žvejyba neiškėlus kojos iš Kauno / Asmeninio archyvo nuotr.

Žvejai mėgėjai dėl gero laimikio gali sukarti dešimtis, kartais - ir šimtus kilometrų. Tačiau žurnalo "Žūklė" vyriausiasis redaktorius Romualdas Žilinskas pastebi, kad kauniečiams pasisekė - jie sėkmingai gali žvejoti pačiame mieste. Kauną apraizgiusios upės žvejams mėgėjams siūlo pakankamą žuvų įvairovę ir kiekį.

- Kur ir ką pasiūlytumėte pavasarį žvejoti kauniečiams, kurie neturi laiko važiuoti tolėliau?

- Nemune, nuo hidroelektrinės iki santakos su Nerimi, pradėjo kibti meknės. Tai viena nedaugelio vietų Lietuvoje, kur jų išties daug. Daug žvejų meknes gaudo ties pėsčiųjų tiltu į Panemunę, Vičiūnais. Tiesa, nereikia pamiršti, kad taisyklės draudžia žuvis Nemune gaudyti arčiau nei 500 m iki hidroelektrinės.

Neryje, nuo santakos su Nemunu iki Varnių tilto, gaudomos meknės, kuojos, po poros  savaičių pradės eiti žiobriai. Juos taip pat bus galima gaudyti Nemune prie Vytauto Didžiojo tilto. Žiobrius daug žvejų gaudys ties Kleboniškio tiltu, vėliau ant kabliuko ten gali užkibti vienas kitas karšiukas, plakiai, kuojos.

Grįžtant prie Nemuno, visa atkarpa nuo santakos su Nerimi žemyn iki Nevėžio yra gera žvejybai. Pagrindinės žvejybos vietos yra ties "Combo" klubu, žiemos uostu, už Č.Radzinausko tilto.

Dar toliau yra kauniečių žvejų mėgstamas Nevėžis. Jau šiuo metu jame kimba kuojos, tačiau šis pavasaris netipiškas, vandens lygis vis dar aukštas, todėl kimba ne taip gerai. Nevėžyje nuo Nemuno žvejojama iki pat Babtų. Viena pagrindinių vietų yra ties Henriko Daktaro pilaite. Nevėžyje gaudomos kuojos, plakiai, sužvejojamas vienas kitas šapaliukas, karšis, beveik nėra meknių.

Be reikalo, bet gan retai žvejų yra lankomas Lampėdžių karjeras. Ten vasarą galima pagauti neblogų ešerių. Taip pat yra karšių, kuojų. Beje, pernai rudenį ten prileido nemažai šamiukų. Jų įleista ir į Nemuną prie Kauno. Šamai gana greitai auga, tad kitais metais Kauno miesto ribose bus galima gaudyti jau paaugusius, po 2-3 kg sveriančius šamus. Tiesa, galima gaudyti tik 75 cm ilgio šamus, bet iki to laiko jie ir bus jau tokio ilgio.

- O Kauno marios?

- Šiuo metu mariose kimba gana stambūs karosai. Prie marių dabar net atsistoti nėra kur - pusė Vilniaus suvažiavo karosų gaudyti.

- Kodėl vilniečiai taip pamėgo Kauno marias, neturi kur kitur žvejoti?

- Iš tikrųjų kaunietis ir vilnietis žvejybai renkasi skirtingas vietas. Galima sakyti, kad Kauno marios yra vienintelė vieta, kurioje susikerta jų interesai. Vilniaus žvejai mėgsta žvejoti ežeruose - nuo Vilniaus Aukštaitijos ežerai jau nebetoli. Taip pat netoli Vilniaus yra daug mažų upelių, kuriuose gaudomi upėtakiai. Kauniečiai labiausiai mėgsta žvejybą upėse arba važiuoja žvejoti į tvenkinius. Vilniečiai ir kauniečiai susitinka tik prie Kauno marių, kuriose žvejų iš Vilniaus per pastaruosius penkerius metus labai pagausėjo.

- Siūlote žvejams niekur nevažiuoti ir žvejoti tiesiog miesto ribose?

- Nereikia nei važiuoti, nei kur toli eiti. Jeigu atvirai, aš didelę laiko dalį praleidžiu žvejodamas netoli namų Vilijampolėje. Po darbo nueinu porai valandų ir žinau, kad galiu pagauti ir salatį, ir lydeką. Žuvų yra įvairių ir daug. Pavyzdžiui, vaikai labai gaudo aukšles. Jos Kaune kimba beprotiškai. Ir galiu patvirtinti, kad čia aukšlės labai didelės. Ši žuvis labai skani ir jos ignoruoti nereikėtų.

Apskritai, miesto ribose visada žuvų būna daugiau, nes čia yra krantinių, tiltų, kitų statinių, prie kurių upė susiaurėja, pagyvėja. Žuvys mėgsta tiltus, o pradedančiam žvejui tai lyg nuoroda, kur žvejoti. Be to, žuvys mėgsta būti ties upių žiotimis. Tad Kaunas labai dėkingas žvejams miestas, gal net dėkingiausias Lietuvoje. Reikia tik laiko ir noro.

- Ar ties Kaunu pagautos žuvys nėra kuo nors užterštos?

- Tik alytiškiai ir kauniečiai gali džiaugtis ūsoriumi. Tai gan reta žuvis, kituose miestuose beveik nepagaunama, o Kaune užkimba ir po 3-4 kg sveriančių. Ūsoriai mėgsta sraunią vietą ir švarų dugną, o tai rodo, kad ties Kaunu upės yra gana švarios. Ypač sovietmečiu žmonės sakydavo, kad mieste pagautos žuvys smirdi. Tai yra didžiausia nesąmonė. Mūsų upės švarios, jokios žuvys čia nesmirda ir jas galima drąsiai valgyti.

Šis straipsnis, kaip ir daugiau malonaus laisvalaikio skaitinių, publikuojamas penktadienį pasirodžiusiame "Kauno dienos" žurnale prenumeratoriams "Kaimynai".

"Kaimynai" bus leidžiamas kas ketvirtį ir jį nemokamai gaus kiekvienas, užsisakęs "Kauno dieną".

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra