Šių metų pabaigoje „National Geographic“ draugija įteikė jau 10 000-ąją dotaciją mokslinių tyrinėjimų srityje – ji atiteko gamtos išsaugojimo srityje besispecializuojančiai biologei Krithi K. Karanth (32 m.) iš Indijos.

Draugija dotacijas mokslininkams ir tyrinėtojams iš įvairių pasaulio šalių skiria nuo 1890-ųjų metų, o šiais metais skirtų dotacijų skaičius pasiekė 10 000, bendra skirtų dotacijų vertė – 153 mln. dolerių. Daugumą šių dotacijų paskyrė jau šimtmetį egzistuojantis draugijos mokslinių tyrimų ir tyrinėjimų komitetas, dotacijas taip pat skiria draugijos Ekspedicijų taryba, Išsaugojimo fondas, „National Geographic – Waitt“ fondas, Jaunųjų tyrinėtojų fondas, Geografinio palikimo fondas, Didžiųjų kačių iniciatyva ir Visų kelių filmų projektas.

„Visų 10 000 dotacijų poveikio neįmanoma išmatuoti: jos padėjo užpildyti žinių trūkumus apie Žemę ir viską, kas gyvena joje”, - teigia Johnas Francisas, draugijos viceprezidentas moksliniams tyrimams, gamtos išsaugojimui ir tyrinėjimams. – Ypatingai svarbu ir toliau ieškoti būdų išspręsti mūsų planetos problemas, o tai reiškia, kad būsimos kitos 10 000 dotacijų bus ne mažiau reikalingos, nei iki šiol skirta parama“.

Jubiliejinės 10 000-inės draugijos dotacijos gavėja biologė Krithi K. Karanth, pirmą kartą laukinius tigrus išvydo kartu su laukinę gyvūniją tyrinėjančiu tėvu, biologu Ullasu Karanthu, būdama vos dvejų metų. Šiandien ji dirba aplinkos išsaugojimo srityje, tyrinėja žmogaus ir laukinės gyvūnijos ryšį, dirbamos žemės naudojimo kaitą ir žmogaus veiklos poveikį laukinės gamtos rezervatams.

Gavusi dotaciją, K. K. Karanth ruošiasi tyrinėti žmogaus ir laukinės gyvūnijos ryšį penkiuose Indijos paupių rezervatuose. Per paskutinį amžių, Indijos laukinės gamtos įvairovė stipriai sumažėjo. Jai gresia ir tolesnis nykimas, jei ir toliau klestės brakonieriavimas ir pasaulinė prekyba laukiniais gyvūnais – ženkliai mažėja jiems gyventi ir medžioti tinkamų plotų. Tikimasi, kad Krithi K. Karanth tyrinėjimai padės identifikuoti galimus laukinės gyvūnijos keliamus pavojus vietos gyventojams ir rizikas, su kuriomis susiduria nykstančios laukinių gyvūnų rūšys, tokios, kaip drambliai, šernai, leopardai ir tigrai. Biologės atliekami tyrimai apims tūkstančius namų ūkių apklausų, interviu su vietos gyventojais.

„Laukinių gyvūnų rūšių mažėjimas yra labai dramatiškas, išplitęs ir šiuo metu itin aktualus reiškinys”, - sako K. K. Karanth. „Aš labai norėčiau išvysti šalį tokią, kokia ji buvo 1800-aisiais, su visa jos laukine gamta. Visgi daugelyje Indijos regionų vyrauja žmonių pakantumas tam tikroms laukinių gyvūnų rūšims, ir tai paaiškina, kodėl jos dar neišnyko, nepaisant drastiško dirbamos žemės ploto ir gyventojų tankio didėjimo. Ši žmonių ir gyvūnijos pasaulio „kultūrų“ abipusė tolerancija privalo būti išsaugota ir stiprinama“,- sako jaunoji biologė.

Tradicija skirti dotacijas atsirado kartu su draugijos tyrinėjimo programa – būtent 1890 metais tuo metu tik dvejus metus gyvavusi draugija iškėlė sau tikslą praplėsti žmonijos žinių horizontą pradedant naują tyrinėjimo programą, kuri padėtų išsamiau susipažinti su mus supančia aplinka ir suteiktų išsamesnes geografines žinias. Tuo metu vienas iš draugijos valdybos narių pasiūlė išsiųsti komandą į dar neištirtą Kanados Šv. Elijo kalnų regioną. Nors tirti šį regioną iki tol jau bandė ne viena kitų tyrinėtojų komanda, darbai vis būdavo nutraukiami dėl prastų oro sąlygų ir dažnų kalnų griūčių. Dėl tų pačių priežasčių ir geologo-inžinieriaus Israelio C. Russello vadovaujama draugijos tyrinėtojų komandos ekspediciją teko nutraukti  taip ir nepasiekus Šv. Elijo kalno viršūnės. Tačiau visgi šie tyrinėtojai grįžo su daugybe vertingos mokslinės informacijos, tarp kurios buvo ir pirmasis Logano kalno, aukščiausios Kanados viršukalnės, aprašymas.