Žmogaus griaučiai, rasti po viena automobilių stovėjimo aikštele Anglijos mieste Lesteryje, tikrai priklauso karaliui Richardui III, vienam iš garsiausių piktadarių žmonijos istorijoje, pirmadienį paskelbė mokslininkai.

Lesterio universitetas nurodė, kad prieš 500 metų palaidotų palaikų, ant kurių rasta mūšyje padarytų žaizdų žymių ir nustatytas stuburo iškrypimas, DNR atitinka karaliaus sesers 17-osios kartos palikuonio - Kanadoje gimusio dailidės Michaelo Ibseno genetinę medžiagą.

„Lesterio universitetas padarė mokslinę išvadą, kad nesama pagrįstų abejonių, jog asmuo, ekshumuotas Pranciškonų (vienuolyno vietoje) 2012 metų rugsėjį, tikrai yra Richardas III, paskutinis Plantagenetų (dinastijos) Anglijos karalius“, - vyriausiasis archeologas Richardas Buckley paskelbė per spaudos konferenciją, o jo žodžius palydėjo plojimai.

R.Buckley sakė, kad karaliaus palaikai bus iš naujo palaidoti Lesterio katedroje - arčiausiai esančioje laidojimo vietoje, laikantis archeologijos praktikos.

Šis radinys sukėlė didelį šurmulį tarp istorikų, pateikdamas tvirtų įrodymų apie monarchą, kurio gyvenimas buvo vertinamas prieštaringai nuo pat jo žūties Bosvorto mūšyje 1485 metais.

Richardo III apnuogintas kruvinas kūnas buvo iškilmingai nešamas Anglijos centrinio Lesterio miesto gatvėmis, o vėliau palaidotas nepažymėtame kape vietos pranciškonų vienuolyne.

Mokslininkai nurodė radę ant griaučių dešimties žaizdų žymes - aštuonias galvoje ir dvi kitose kūno dalyse - padarytas maždaug to žmogaus mirties metu.

Po Richardo III žūties Anglijos karūna atiteko Henry VII ir Tudorų dinastijos monarchams, kurie, padedant dramaturgams, tokiems kaip Williamas Shakespeare'as, sėkmingai vaizdavo Richardą kaip žiaurų kuprotą piktadarį, nesibodėjusį jokių priemonių ir žudymo, stiprinant savo galią.

Dabar mokslininkai tikisi, kad suradus Richardo III palaikus, bus galima išsklaidyti kai kuriuos mitus ir vėl pažvelgti, ką jam pavyko pasiekti per trumpą dvejus metus trukusį valdymą, įskaitant paleidimo už užstatą sistemos ir teisinės pagalbos įvedimą.

Visuomenėje vyko debatai, kaip pasielgti su rastais palaikais, o kai kurie ragino karaliaus kaulus palaidoti Jorko mieste, kuris buvo Richardo III pagrindinė tvirtovė.