Mokslininkai tikisi, kad antradienį CERN pavyks aptikti „dieviškąją dalelę“ – Higso bozoną.

Ši dalelė ypač rūpi mokslininkams, nes jos aptikimas padėtų paaiškinti, kodėl kūnai turi masę, bei atskleistų kitus elementariųjų dalelių dėsnius.

Be masės, kurią turėtų paaiškinti Higso bozonas, dalelės skrietų visatoje šviesos greičiu ir neleistų dalelėms susijungti bei formuoti atomų, kurie sudaro visus kūnus kosmose, praneša „Daily Mail“.

Apie Higso bozono egzistavimą nuspėjo Edinburgo universiteto fizikas Peteris Higgsas dar 1964 metais. Tačiau bozono egzistavimo dar nepavyko įrodyti, todėl daug mokslininkų abejoja jo būvimu.

CERN, esančiame po žeme ties Prancūzijos ir Šveicarijos sienos, atliekami fizikiniai bandymai dideliu greičiu skriejant protonams vienas į kitą. Dalelėms išvystomas greitis, kuris beveik siekia šviesos greitį. Tokiu būdu bandoma atkurti Didžiojo visatos sprogimo sąlygas.

Jei fizikų teorijos pasitvirtins, Higso bozonas turėtų būti sukurtas kas trilijoninį protonų susidūrimą.