Tirpstant Arkties ledynams atsiveriantys jūrų keliai ir prieiga prie naudingųjų išteklių atveria milžiniškas ekonomines galimybes.

Į 9-ąją konferenciją (CPAR) susirinkę Arkties šalių parlamentarai Europos Parlamente svarstė, kaip išvengti potencialių katastrofų bandant išnaudoti ledkalniаms ir baltiesiems lokiams iki šiol priklausiusias teritorijas.
 
Konferencijos dalyvių dėmesio centre atsidūrė tvaraus naudingųjų išteklių panaudojimo, bioįvairovės apsaugos bei Arkties šalių mokslininkų ir akademinių bendruomenių bendradarbiavimo klausimai.
 
Titanikas 2.0

Aplink šiaurės ašigalį netrukus ims zuiti krovininiai ir kruiziniai laivai, kilti naujos naftos gręžinių platformos. Šiaurės Tarybai pirmininkaujantis islandų parlamentaras Helgi Hjorvaris įspėja apie koordinacijos stoką ir didėjančią milžiniškų laivybos katastrofų tikimybę.
 
Pasak jo, Arkties regioną ėmus maišyti tam tinkamai nepasirengusiems kruiziniams laivams, tėra laiko klausimas, kuomet neištirtuose vandenyse dreifuojantys aisbergai ims kelti rimtas laivų avarijas.
 
Nafta, dujos ir jūrų keliai

Amžinąjį poliarinį įšalą Arkties vandenyne naikinanti klimato kaita atveria gausias verslo galimybes.

„Tirpstant ledynams, atsiveria nauji laivybos keliai, naujos žvejybos teritorijos, auga naftos ir dujų gavybos galimybės“, –  sakė airių europarlamentaras Pat the Cope Gallagheris, pirmininkaujantis EP delegacijai Arkties regiono parlamentarų konferencijoje. Jis priminė, jog po Arkties vandenynu gali slypėti beveik trečdalis dar neišžvalgytų naftos ir dujų išteklių.
 
Šiuo metu pirmasis ne Rusijai priklausantis laivas vadinamuoju Šiaurės vakarų jūrų keliu plaukia iš Norvegijos į Kiniją. Lyginant su tradiciniu maršrutu per Sueco kanalą, kelionė sutrumpės nuo 10 iki 15 dienų.
 
Ar varžybos dėl laivybos ir žvejybos Arkties vandenyne ir jo naftos ir dujų turtų nepakenks vietinėms bendruomenėms ir jautrioms regiono ekosistemoms? „Regiono ekonominis potencialas ir resursai labai dideli, todėl ypač svarbu juos valdyti atsakingai“, – pabrėžė Norvegijos užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Erikas Lahnsteinas.
 
„Kalbame ne apie Arkties išsaugojimą paverčiant ją muziejumi, bet jos išnaudojimą visos žmonijos labui“, – neabejoja jis.

Raginimas neskubėti

Akademinės šiaurinių šalių institucijos bendradarbiauja Arkties universiteto, siūlančio Poliarinių studijų programą, rėmuose. Daugelis akademinės bendruomenės narių priešinasi nežaboto Arkties lobių išnaudojimo galimybei.

Arkties universiteto mainų programoje dalyvavęs kanadietis Joshua Simairis sako, jog didėjantis pasaulio apetitas ištekliams, kurių gausa gali pasigirti Arktis, regionui ir jo žmonėms leis pasukti arba ilgalaikio vystymosi, arba staigaus jų išeikvojimo keliu.
 
Pabrėžęs, kad greitas resursų išnaudojimas paprastai atneša ilgalaikes neigiamas pasekmes, jis išreiškė viltį, jog nebus imtasi greitos šiaurės turtų eksploatacijos.
 
Europos Parlamento pirmininko pavaduotoja Diana Wallis viliasi, jog regiono reikalus koordinuojanti Arkties Taryba išsamiau nagrinės esminius klausimus ir efektyviau derins šiaurinių šalių vadovų pozicijas.